Bendruomenė skirta visiems: misija įmanoma

/ ALYTĖ SKEBERIENĖ /

/ Nuotraukos dalyvių /

    Asociacijos „Širvintų miesto bendruomenė“ nariai lapkričio 6 d. dalyvavo Musninkų kaimo bendruomenės patalpose vykusioje diskusijoje „Bendruomenė skirta visiems: misija įmanoma“.

   Diskusiją moderavo Kristina Paulikė – VŠĮ Švietėjiškų iniciatyvų centro direktorė, Vilniaus regiono pertvarkos procesų ekspertė bei Rasa Kavaliauskaitė – Žmonių su negalia sąjungos prezidentė.

   Po visų dalyvių trumpo prisistatymo Kristina Paulikė, esanti ir Balsių bendruomenės tarybos nare, papasakojo apie šios bendruomenės istoriją, nuveiktus darbus, planus ateičiai. Tikrai yra kuo pasidžiaugti – veikli bendruomenė, visuomenei naudingi darbai, visokeriopa valdžios pagalba ir parama.

   Susitikime buvo diskutuojama apie JT Neįgaliųjų teisių konvenciją, bendruomenių vaidmenį, jų bendradarbiavimą su kitomis organizacijomis, savivalda ir kt. Buvo akcentuota paslaugų plėtra, aplinkos pritaikymas, teisės aktai, užtikrinantys aplinkos prieinamumą (2019 m. lapkričio 4 d. patvirtintas naujas statybos techninis reglamentas str 2.03.01:2019. Statinių prieinamumas, atitinkantis tarptautinį standartą ISO 21542:2011).

   Daug dėmesio buvo skirta bendruomeninėms paslaugoms, kurios galėtų užtikrinti žmonių, turinčių negalią orų gyvenimą savarankiškai. Tai ir savarankiško gyvenimo namai, grupinio gyvenimo namai, socialinės reabilitacijos centrai, socialinė globa dienos socialiniame centre, laikino  atokvėpio paslauga, asmeninio asistento paslauga, pagalba priimti sprendimus, socialinės dirbtuvės ir kt.

    Kalbant apie aplinkos pritaikymą, buvo akcentuotas naujas LR Statybos įstatymas. Buvo kalbama apie universalų dizainą, jo svarbą. Universalus dizainas visai ne tas pats kas aplinkos pritaikymas neįgaliesiems. Jis neišskiria konkrečių žmonių grupių ir nekuria būtent jiems pritaikytų įėjimų į patalpas, takelių, prietaisų ar įrangos. Viskas yra projektuojama taip, kad būtų patogu naudotis visiems, įskaitant ir sunkiai judančius, ir sunkiai matančius, ir sunkiai besiorientuojančius žmones.

    Buvo aptartos ir neįgaliųjų teisės į darbą lygiai su kitais asmenimis, teisė į tinkamą visų lygių švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą.

   Tikrai daug ir įdomios informacijos išgirsta. Tik man, ne tik kaip Širvintų miesto bendruomenės pirmininkei, bet ir kaip tarybos narei, socialinės, sveikatos apsaugos ir šeimos komiteto narei, taip ir liko neaišku, kodėl diskutuojant tokiais svarbiais neįgaliesiems klausimais, diskusijoje nedalyvavo patys rajono neįgalieji, neišgirsta jų nuomonė su kokiomis problemomis jie susiduria, kokios pagalbos iš bendruomenių ar valdžios atstovų jiems reikia. O gal pas mus rajone jokių sunkumų neįgalieji nepatiria ir jokios pagalbos jiems nereikia? Juk net diskusijos organizatoriams kreipiantis į valdžios atstovus dėl susitikimo, buvo atsakyta, kad problemų šioje srityje rajone neturime, tad ir tokio susitikimo poreikio nėra. Ar tai tiesa?

  Man patiko dar viena K. Paulikės mintis „O gal turime kitą problemą – trūksta aktyvių, drąsių ir iniciatyvių žmonių, nebijančių kelti į viešumą problemas. O kai jie atsiranda, iš savivaldos pasigirsta šnabždesiai – “va šitų čia geriau nekvieskime ir nepriimkime, nes jie kels chaosą” ir pan. Suprantama. Jie siūlymais, veiklomis ragina veikti, dirbti, galbūt pasimatys klaidos, kurias reikės taisyti, netgi nekompetencija ir t.t. Atrodo gąsdinančiai, bet kitaip nevyks spartesni pokyčiai. O dialogo ir pokyčių tikėtis bus sunku, jei vieni kitų šalinsis, o savivaldos atstovai apsistatys tik SAU patogiais, “nekeliančiais chaoso” žmonėmis“.

Alytė Skeberienė yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos narė

ir Širvintų miesto bendruomenės pirmininkė