Žavusis modelis Gintarė Mockutė: nebijokime rodyti savo emocijų

  Gintarė Mockutė  aktyvi, plataus akiračio mergina – jai gyvenime labai svarbu nešti šviesą. Merginos gyvenimas taip pat kupinas spalvų: nes jos interesų spektras – nuo savanorystės Lietuvos moksleivių sąjungoje iki modelio darbo.

   Tačiau nors ir lemtis jauną merginą pažymėjo netikėtumais bei sėkme, tačiau ji neišpuiko. Gintarė savo gyvenime stengiasi vadovautis humanistinėmis vertybėmis ir nešti šviesą į daugelio namus.

   Kukli, talentinga,  nuoširdi mergina šiandien mūsų skaitytojams sutiko atverti slapčiausias savo sielos gelmes ir padovanoti dalelę savo širdies. Tad kviečiame įsitaisyti patogiai ir stabtelti minutėlei, kuri, tikrai tikime, kad įkvėps ne vieną imtis dar neregėtų projektų ar veiklos, ar tiesiog šalia esančiame pamatyti, tai, kas dar buvo nepastebėta.

-Nors esate dar jauna, bet turite daug patirties įvairiose veiklos srityse, nuo ko viskas prasidėjo ir kodėl jums svarbu būti veiklia?

-Manau, viskas prasidėjo mokykloje. Daugybė suorganizuotų renginių, parlamento veikla, būreliai, savanorystė – visa tai teikia patirtį, o patirties, kaip sakoma, ant pečių nenešiosi. Tai supratusi jau ankstyvose klasėse ėmiausi visokios veiklos, kuri man teikė malonumo ir žinių.

-Tarp veiklų randame ir madą, kaip ji atsirado jūsų gyvenime ir kas jums yra mada?

-Madinga yra būti geriausia savo versija. Visi mes skirtingi, visi turime savo skonį ir madoje nėra klaidingų sprendimų. Tai turbūt mane ir sužavėjo. Per aprangą galiu išreikšti, kuo tą dieną gyvenu, kokia mano nuotaika.

Bet tai nėra gyvenimo būdas. Yra kur kas svarbesnių dalykų. Pavyzdžiui aš, nors išsižiojusi žiūriu visas madų pasaulio naujienas ir tikrai jas dievinu, kasdienybėje renkuosi rūbus iš labdaros parduotuvių, bandau juos prikelti antram gyvenimui, nes man svarbu prisidėti prie tvarios aplinkos skatinimo.

Taip suderinu tai, kas svarbu man, kaip asmenybei, neprarasdama galimybės mėgautis tikrai puikia apranga.

-Patarkite, kaip būti madingu, jei atrodo, kad tikrai nėra tam galimybių?

-Nors ir banalu, bet kai yra noras, visada atrasite galimybių. Jei labai nėra galimybių, jus visada papuoš jūsų šypsena, šiltas bendravimas ir paprastas mandagumas.

-Kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras modelis? Ir kokia yra nepagražinta modelio kasdienybė?

-Niekada nebuvau profesionalus modelis, tad man sunku atsakyti tiksliai, tačiau manau, kad modeliai yra tikrai labai kantrūs žmonės. Nes kas taip lengvai gali valandų valandas stovėti prieš objektyvą arba eilinį kartą laukti, kol visažistai dirba savo darbą? Modelio kasdienybė man atrodo nuobodi, tik jų virtualus gyvenimas atrodo įspūdingas.

-Kaip savanorystė atkeliavo į jūsų gyvenimą ir kaip atrasti savyje ryžto eiti ir aukoti savo laiką dėl kitų?

-Manau, kad kai esi laimingas, natūraliai ta laime nori pasidalinti su kitais. Nuo to viskas ir prasideda. Viena savanorystė ir tu suvoki, kad, atėjęs padėti kitiems pats gauni gerų emocijų su kaupu. Taigi savanorystė ne vien pagalba kitiems – tai grįžtamasis ryšys, kurį jaučia abi pusės.

 –Jei kas jūsų paklaustų – kas esi? Kaip save pristatytumėte?

-Anglijoje yra tokia frazė  „Work in progress“. Taip save ir apibūdinčiau. Kuriu ir tobulinu save per patirtis, naujas žinias ir akimirkas. Manau, esu dar tik šio kelio pradžioje, tačiau galiu pasakyti, kad tai ir daro gyvenimą įdomų.

-Modelio darbas – sėkmė ar labiau juodas darbas?

-Būti pastebėtam mados industrijoje tikrai reikalauja šiek tiek sėkmės, tačiau neįdėjus savo pastangų ir tikrai daug darbo išsilaikyti šioje industrijoje arba padaryti karjerą tikrai nepavyks.

Jei būtumėte kino režisierė, apie ką būtų jūsų gyvenimo filmas?

-Apie pačius mažiausius dalykus mūsų kasdienybėje. Rytinę kavą prie mėgstamo žurnalo, saldų pyragą pusryčiams, šiltą apsikabinimą, ilgą pasivaikščiojimą pajūriu. Taip ir įsivaizduoju, kaip šiuos vaizdus lydi poetų eilės.

-Kaip manote, ko trūksta šiandienos pasaulyje ir žmonių santykiuose?

-Šilumos. Juk kaip gera apglėbti žmogų, kuris tau rūpi. Šiuolaikiniame pasaulyje tapome nepataisomi individualistai, taigi, manau, mums visiems trūksta šiek tiek atviresnės širdies. Nebijokime rodyti savo emocijų, išsakyti jausmų ir pamatysime, kaip tarpusavio santykiai tik stiprės.

Projektą remia

Parašykite komentarą

*

code