Musninkų varpinėje atidaryta J.Binkio drožinių paroda

/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /

/ Foto ir video autorės /

    Maža, tačiau labai jauki Musninkų varpinė jau ne pirmus metus sukviečia meno mylėtojus. Čia tokia užburianti atmosfera, kad ir žodžiais aprašyti neįmanoma. Girgždančios durys, senieji bažnyčios suolai, kelios nuolat eksponuojamos parodos ir didžiulis varpas viršuje… Visa tai – lyg nenutrūkstama gija tarp to, kas vyksta ir to, ką mena tik blunkančios nuotraukos ir į sienas įsigėrę pasakojimai…

    Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną Musninkų varpinėje vėl rinkosi tikrojo meno mylėtojai ir puoselėtojai. Šį kartą jiems pristatyti apie mūsų praeitį patys kalbantys tautodailininko Juozo Binkio medžio drožiniai. Dailios rankšluostinės, kaušai, verpstės…

    Rankšluostinių meistras noriai pasakojo susirinkusiems apie savo kelią (pasakojimas video įraše), atsakinėjo į klausimus. Jo pasakojimą papuošė nuostabūs kanklių (Birutė Giraitytė) ir birbynės (Algirdas Jedemskis) muzikos garsai (jų taip pat pasiklausyti galite įraše).

    Tautodailininko pasveikinti atvyko nuolatinė Musninkų meno palaikytoja – seniūnė Birutė Jankauskienė. Ji pasidalino savo prisiminimais, kurie siekia 40 metų. Tuomet, atitekėjusi į Musninkus, pirmą kartą išgirdo apie šį žmogų iš savo vyro Kęstučio, kuris citavo J.Binkį, kai jų jauna pora sodino obelaitę. Tiesa, seniūnė juokėsi, jos vyrui tuometinis sodininkystės mokytojas Juozas Binkis vis dvejetus raitė.

    Tarybos narys Virginijus Sarpauskas prisipažino ir pats paauglystėje bandęs drožinėti, todėl puikiai vardijo rankšluostinių detales, kalbėjo apie raštus – paukščius, gėlių žiedus, lapus, vazą. Apie medį lyg iliustraciją iš vaikiškų pasakų knygų. Tarybos narys gyrė parodos autorių už kruopščius darbus ir susimąstęs, lyg autoriaus, lyg kitų klausė, o kur tais laikais drožybai įrankius gaudavo? Juk tuomet tai buvo didžiulis deficitas. Į šį ir kitus klausimus tautodailininkas atsakė po himno giedojimo, kai visi susirinkusieji vaišinosi arbata.

    Širvintų rajono liaudies meno draugijos vardu kalbėjo Oksana Graužinienė. Ji prisipažino, kad pavaduoja pirmininkę, kuri šiuo metu atostogauja. Pasirodo, Oksana yra mačiusi šio tautodailininko darbų, tačiau su juo susitinka pirmą kartą. Oksana palinkėjo kolegai kūrybinės sėkmės ir pasidžiaugė nauja pažintimi.

    Šios parodos organizatorė – Musninkų bendruomenė „Spindulys“. Jos pirmininkas Alvydas Rolis nuoširdžiai dėkojo tautodailininkui, musninkiečiui Juozui Binkiui už tai, kad sutiko pasidalinti savo unikaliais darbais ir linkėjo nesustoti, bei toliau drožinėti.

   O štai parodos autorius juokavo, kad fizinis darbas padeda susidoroti su aukštu kraujospūdžiu, tad yra priverstas drožinėti (pasirodo, drožinėti reikia ir fizinės jėgos), kad būtų sveikas.

   Renginį tradiciškai vedė ir niekam nuobodžiauti neleido Steponas Mažrimas.

   Drožėjo Juozo galantiškumas liejosi per kraštus. Kiekvienai sveikinusiai moteriai bučiavo ranką.

    Į varpinės skliautus vėl kilo muzikos garsai, kartu nusivesdami kiekvieną…

***

    Juozas Binkis gimė 1932 m. liepos 12 d. Valkiškių kaime. Papilio valsčiuje, Biržų apskrityje. Mokėsi Papilio pradinėje mokykloje, Papilio gimnazijoje, baigęs penkias klases mokėsi Joniškėlio žemės ūkio technikume.

    1952 m. gavęs agronomo diplomą, dirbo MTS vyriausiuoju agronomu, kolūkio pirmininku, žemės ūkio specialistu Kauno rajono ūkiuose, tarybinio ūkio direktoriumi.

    1979-1980 m. pradėjo drožinėti. Prisiminė tai, ką darė kartu su tėvu, gamindami įvairius buičiai reikalingus rakandus.

    Pirmą kartą drožiniai buvo eksponuoti 1980 m. Širvintų rajono, Vilniaus regiono ir respublikinėje parodoje.

    1981 m. Juozas Binkis tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos nariu (tuomet buvo vadinama Liaudies meno draugija). Iki šiol tautodailininkas dalyvauja visose respublikinėse, regiono, bei rajoninėse parodose.

            Personalinės parodos:

1988 m. Vilniuje (kartu su J.Gridziuška).

1990 m. gegužės 13 d. Biržuose.

1992 m. liepos 6 d. Širvintose.

    Kūriniai buvo eksponuojami parodose Bulgarijoje, Švedijoje, Bolivijoje, Japonijoje, Armėnijoje.

   Nemažai tautodailininko Juozo Binkio darbų yra įsigiję Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis Dailės muziejus, Sankt Peterburgo Rusijos tautų liaudies dailės muziejus.

    Už kūrybinius darbus  Juozas Binkis apdovanotas pagyrimo, padėkos raštais ir diplomais.

Parodose, konkursuose yra ne kartą pelnęs laureato vardą.

1986 m. Juozui Binkiui už kūrybą buvo įteikta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos 1-ojo laipsnio premija.

2005 m. jam suteiktas meno kūrėjo statusas.

Nuo 1984 m. iki 1992 m. Juozas Binkis dirbo Vilniaus „Dailės“ kombinate. Dabar pensininkas.