Kodėl nežinoma Širvintų raj. maudyklų vandens kokybė?

/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /

    Kiekvieną mėnesį Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja žiniasklaidą apie vandens kokybę Lietuvos maudyklose. Tačiau ydomi tendencija, jau antrą kartą pranešime minimas Širvintų rajonas. Ir ne, negalime pasidžiaugti kokybišku vandeniu rajono maudyklose. Pranešimuose teigiama, kad “kol kas nėra gauta informacijos apie maudyklų kokybę Širvintų rajone”. Paprastai šalia būna paminėtos dar kelios savivaldybės.

   Kodėl Širvintų rajono savivaldybė laiku nesuteikia tokios svarbios informacijos – sunku pasakyti, bet abejonių kyla įvairių. O ypatingai pamačius skaitytojų atsiųstas nuotraukas. Jas pridedame.

    Kartu skelbiame visą  informaciją, kurią pateikė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus vedėja Gražvydė Norkienė:

Rugpjūčio pradžioje keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos reikalavimų

   Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad gauti rezultatai tik apie 82 stebimų maudyklų iš 120 numatytų stebėti maudyklų, keletoje maudyklų vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normos HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ reikalavimų.

 Pirmojoje rugpjūčio pusėje vandens kokybė neatitiko Lietuvos higienos normoje HN 92:2018 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ nustatytų mikrobiologinių parametrų Biržų Širvėnos ežero Centrinio paplūdimio maudykloje – rugpjūčio 4 d. buvo nustatytas 1,3 karto didesnis negu leidžiama higienos normoje žarninių lazdelių kolonijas sudarančių vienetų skaičius 100 ml. Išplitęs melsvadumblių kiekis Biržų Širvėnos ežero Centrinnio paplūdimio maudykloje sumažėjo iki 312 854 ląstelių/ml, bet Jaunimo parko maudykloje padidėjo iki 412 031 ląstelių/ml. Atsižvelgiant į Lietuvos higienos normos HN 92:2018 reikalavimus, nustačius didesnį melsvadumblių kiekį nei 100 000 ląstelių/ml, turi būti draudžiama maudytis tol, kol išnyks grėsmė sveikatai, o esant daugiau nei 20 000 ląstelių/ml rekomenduojama nesimaudyti. Tyrimai turi būti atliekami ne rečiau kaip kas dvi savaites tol, kol melsvadumblių kiekis sumažės iki mažiau nei 20 000 ląstelių/ml.

   Informacijos apie maudyklų vandens kokybę rugpjūčio mėnesio pirmoje pusėje kol kas nėra gauta iš Alytaus, Klaipėdos miestų, Lazdijų, Marijampolės, Vilkaviškio, Kupiškio, Pasvalio, Tauragės, Šilalės, Zarasų, Ignalinos, Širvintų, Trakų rajonų savivaldybių.

   Tiriant vandens kokybę rekreacijai skirtose zonose, rugpjūčio 5 d. nustatytas didesnis nei leidžiama higienos normoje žarninių lazdelių ir (ar) žarninių enterokokų kolonijas sudarančių vienetų skaičius vandenyje Anykščiuose Šventosios upėje ties Šeimyniškėlių g.

    Maudyklų vandens kokybė vertinama pagal 2 mikrobiologinius parametrus: žarninius enterokokus ir žarnines lazdeles. Atsižvelgiant į higienos normos reikalavimus, žarninių enterokokų turi būti ne daugiau kaip 100 kolonijas sudarančių vienetų 100 ml vandens, o žarninių lazdelių – ne daugiau kaip 1000/100 ml vandens. Vadovaujantis Lietuvos higienos normoje HN 92:2007 „Paplūdimiai ir jų maudyklų vandens kokybė“ patvirtintomis maudyklų vandens kokybės stebėsenos nuostatomis, nustačius trumpalaikę taršą, per 72 valandas turi būti paimtas papildomas mėginys vandens kokybės tyrimams atlikti, kuris patvirtintų taršos įvykio pabaigą, ir dar vienas mėginys – praėjus 7 dienoms po trumpalaikės taršos pabaigos. Institucija, atsakinga už paplūdimio administravimą, turi užtikrinti, kad maudymosi sezono metu informacija visuomenei paplūdimyje būtų skelbiama operatyviai.

   Visuomenei informacija apie vandens kokybę turi būti skelbiama savivaldybių interneto svetainėse.  O stenduose prie paplūdimių privalo būti skelbiami naujausi vandens kokybės tyrimų rezultatai bei rekomendacija nesimaudyti ar draudimas maudytis, jei nustatyta tarša.

   Informaciją apie maudyklų vandens kokybę kiekvienoje apskrityje rasite Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro svetainės „Aplinkos sveikata−Maudyklos−Maudyklų vandens kokybė“ skiltyje.