Kiaukliuose atidaryta Nomedos Drazdienės tapybos darbų paroda

Mūza palietė mano širdį ir man pasidarė maža šio pasaulio.

Širdis pradėjo spurdėti ir plakti greičiau, verždamasi iš ankštos krūtinės.

Kūrybos mūza pripildė mano širdį ir ji pasigedo sparnų,

kurie leistų jai kilti kartu su ja ir neatsiskirti niekada.

Manoji būtis pakito. Lūpos susičiaupė.

Kūnas prisipildė kančios, bet širdis apsigaubė ramybės skraiste, rankos ėmėsi spalvų paletės…. Vienspalvės drobės ir popieriaus lakštai ėmė kalbėti…

-„ Kūrybos mūza, nepalik manęs….“

    Kūryba, tai mano įkvėpimo šaltinis, ramybės uostas, stiprybės šaltinis. Su ja draugauju nuo vaikystės, tai daugiau, tai mažiau skirdama laiko. Ji visada su manimi. Net neskaičiuoju, kiek kūrinių puošia draugų, bičiulių ir pažįstamų interjerus. Man džiugu dovanoti, todėl parodai surinkti paveikslus yra sunku. Tiesiog tai, kaip žodžiai, – išleidai į gyvenimą ir nebeturi… Sukurti paveikslai tarsi man nebepriklauso, jie tampa priminimais, ženklais visiems, kam reikia atgaivos.

   Jei paklaustumėte ar galiu to nedaryti, atsakyčiau, kad negaliu, nes idėjos, pojūčiai susprogdintų mane iš vidaus. Taip jau su mumis, meno palytėtais yra. Mes galim išbarstyti save darbuose, nuskęsti rūpesčiuose, bet visai nekurti negalime….

   Ši paroda- tai dovana jums, mielieji Kiauklių krašto žmonės. Mano vyro širdyje jūs turėjote vietą, tai ir aš, būdama antroji jo puselė, jus myliu. Nerijus negali nieko jums perduoti, tai aš, nors simboliškai, spalvomis ir formomis, perduodu palaikymą ir meilę. Cepelinų šventė prasidėjo prie Nerijaus, tai nors tokiu būdu jis dalyvauja ir paskutinėje tokioje šventėje. Viskas nuskęsta praeityje, bet lieka šiluma, jausmas, įkvėpimas, bendrystė ir gerumas, kuris mus vienija.

Su meile Nomeda Drazdienė