Prekybininkai “laukia” pirkėjų nenuvalę aikštelėse sniego

/ NERINGA TUKEVIČIENĖ /

/ Nuotraukos autorės /

   Sako, apie teatrą sprendžiama pagal jo rūbinę. Tokiu atveju apie parduotuves spręskime pagal nuvalytus takus ir aikšteles.

  Penktadienis. Širvintos. Atvažiavus iš kaimo net nustembu – pas mus kaime keliai geriau nuvalyti, nei Širvintose. Lėtai juda visas transportas. Tiesa, turiu pripažinti, I.Šeiniaus gatvėje pluša darbininkai ir alėjoje sniegas stumdomas traktoriumi.

  Įsuku į vieno prekybos centro aikštelę – sniego daug. Tačiau grįžus išvažiuoti net ir geros padangos nepadeda – ratai sukasi, mašina slysta – sniegas birus lyg smėlis. Gerai, kad iš šalia stovinčio automobilio senukas pasiūlo kastuvą. Prasikasu ir išvažiuoju.

   Užsuku ir į kitą prekybos centrą, nes reikia vaistų. Ten aikštelė akivaizdžiai valyta. Sniego kažkiek yra, bet juk žiema. Akivaizdu – čia pirkėjai laukiami ir gerbiami.

   Štai ir galvoju, kad mes, pirkėjai, galime spręsti apie prekybos centrus, parduotuves pagal jų pastangas. Prekybininkas, kuris vertina ir gerbia savo pirkėjus, aikštele pasirūpinęs, takais taip pat. Pagalvokime, mes jiems atnešame pinigus, tad turime teisę norėti tam tikrų patogumų.

   Teko matyti ir girdėti apie kaimyniškas talkas, kai vyrai nukasinėjo sniegą. Girdėjome ir apie ūkininkus, kurie padeda savivaldybei kovoti su sniego gausa. Džiaugtis tik reikia tokiais žmonėmis. Bet štai – kai kurie prekybininkai visai apsileido.

    Va taip, jei visi susivienytume ir pamokytume tuos, kurie negerbia savo klientų – nesusitvarkei savo aikštelės – nepirksiu pas tave. Gal ir išmoktų?

   Senieji širvintiškiai pasakoja, kad taip vadinamais “gūdžiais sovietmečio laikais” sniegas iš miesto buvo išvežamas, kiemsargiai jį kasė kastuvais. Ir įveikdavo. O dabar net su technika nesugeba…

P.S. Šį kartą nerašau prekybos centro pavadinimo. Bet kiekvienas einame ir matome, kur esame laukiami, o kur ne.