Koplytstulpis Respublikos dešimtmečiui

   Nepriklausomybės aikštės rytinėje pusėje, tarp medžių stovi kuklus koplytstulpis. Ant jo lakoniškas užrašas: „1918 – 1928“. Tikrai ne kiekvienas žino, kokia proga koplytstulpis pastatytas, o šio koplytstulpio istoriją papasakotų dar mažiau. Pabandykime prisiminti.
   1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba paskelbė Nepriklausomybės aktą, skelbiantį Lietuvos valstybės atkūrimą.
   1927m. rugpjūčio 15 dieną Širvintose atidengtas Roberto Antinio vyresniojo paminklas, skirtas Nepriklausomybės kovose žuvusiems savanoriams atminti. Skulptorius pavaizdavo suklupusią motiną, kuri prilaiko mirštantį sūnų.
   1928 metais visoje Lietuvoje buvo plačiai pažymėtos Nepriklausomybės atkūrimo 10-osios metinės. Ir pas mus, Širvintose, tuometinėje Turgaus aikštėje (dabar Nepriklausomybės), Respublikos dešimtmečio progai paminėti, buvo pastatytas koplytstulpis su varpeliais. Vėjui pučiant varpeliai skambėdavo. Pagal to meto laiko dvasią, buvo surengtas santūrus minėjimas. Minėjime dalyvavo valdžios atstovai: viršaitis Povilas Žukauskas, sekretorius Marcenauskas, taip pat Vyčio kryžiaus ordino kavalieriai – Liba Mednikienė, kilusi iš Jaskaudžių kaimo, Ignas Janukaitis iš Puorių kaimo ir širvintiškis Petrauskas. Po pasisakymų buvo perskaitytas raštas. Jis buvo parašytas Libos Mednikienės name, Nepriklausomybės aikštėje, 27. Raštas skelbė, kokia proga vyksta renginys. Taip pat pagarsintos pavardės žmonių, prisidėjusių prie koplytstulpio padarymo. Raštas įdėtas butelį ir užkastas po koplytstulpiu.
   1951 m. Širvintoms suteiktos miesto teisės. Turgavietė iš aikštės perkelta į Upelio ir Jaunimo gatvių rajoną. Aikštė pertvarkyta, pavadinta Pionierių aikšte. Nuverstas koplytstulpis. Tai padarė Karolis Graužinis. Tik dorų katalikų Antano Dačkos, Petro Jankausko, Jono Jankausko, Balio Vaičelio dėka koplytstulpis perkeltas į senąsias miesto kapines, toliau nuo piktų akių, prie Nepriklausomybės kovų karių kapų.
   1989m. vasario 16 dieną, pirmą kartą po daugelio metų, širvintiškiai paminėjo Nepriklausomybės dieną. Ruošimasis šiai šventei prasidėjo gerokai anksčiau. Stepas Bučys, Vytautas Matijošius ir Eugenijus Žitlinskas ėmėsi iniciatyvos organizuoti koplytstulpio restauravimą. Šio darbo ėmėsi auksarankiai tautodailininkai iš Čiobiškio, Donatas Gediminskas ir Valentas Kuliešius. Koplytstulpį restauravus ir sutvirtinus, šventės išvakarėse jis gražintas į miesto kapines.
Nepriklausomybės dienos iškilmės prasidėjo miesto kapinėse. Sąjūdininkų delegacija padėjo vainikus ant savanorių ir partizanų kapų, surengė trumpą mitingą. Sąjūdžio rajono tarybos narys Vytautas Matijošius pasakė kalbą, visi sugiedojo giesmę „Marija, Marija…”.
   1990 metų rudenį širvintiškiai ruošėsi paminėti Širvintų – Giedraičių mūšio septyniasdešimtąsias metines. 1920 metų rudenį, Lietuvos kariuomenė įvykdė sėkmingą kontrpuolimą ir lapkričio 19 d. prie Širvintų bei lapkričio 21 d. prie Giedraičių Želigovskio pajėgos patyrė pralaimėjimus.
   1990m. lapkričio 24 dieną, šeštadienį, kelios dešimtys mūsų kraštiečių ir šimtai širvintiškių susirinko į šv. Mišias, kurias klebonas Juozapas Dabravolskas aukojo už mirusius kovose dėl Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės. Mišios buvo aukojamos ne tik už 1920 metais žuvusius karius, bet ir už nekaltai nukankintus lageriuose, už negrįžusius iš amžinojo įšalo žemės, bei ir už tuos, kurių kūnais pokario metais buvo nuklota Lietuvos žemė.
   – Jei jiems visiems uždegtume po žvakutę, ugnelių butų daugiau nei medžių miške, – pasakė klebonas Juozapas Dabravolskas.
   Po šv. Mišių, graži procesija su bažnytinėmis ir valstybinėmis vėliavomis, vainikais, gėlėmis ir žvakutėmis atėjo prie savanorių kapų. Bažnyčios choras giedojo „Viešpaties angelą”, gražiai pasipuošusios merginos padėjo uždegtas žvakutes. Į specialiai papuoštą vežimą buvo pakrautas koplytstulpis su užrašu „1918 – 1928 m.” Per 1000 žmonių procesija, giedodama šventas giesmes ir dainuodama liaudies dainas, ėjo miesto gatvėmis paskui tremtinį Koplytstulpį, grįžtantį senąją vietą.
   Mitinge kalbėjo pirmasis miesto meras Antanas Stanevičius, buvusio ūkininko veterinarijos gydytojo Kanclerio duktė Aldona Bugenienė, mokytojai Stanislovas Dačka, Viktoras Alekna.
   Meras Antanas Stanevičius pasiūlė, betonuojant koplytstulpį, įmūryti bronzinę kapsulę su mūsų priesaika ateities kartoms, su raštu, pasakojančiu koplytstulpio istoriją, su pavardėmis tų žmonių, kurie organizavo darbus, su labiausiai gerbiamų Širvintose žmonių parašais.
     – „Gerasis žmogau, mūsų aini! Tegul šis dokumentas, surašytas 1990 metų lapkričio 24d., primena Tau mūsų gyvenimo skausmą ir gėdą, šviesias viltis ir tikėjimą savo žemės – Lietuvos Nepriklausomybe. Nepriklausomybė – tai toji šviesa, kurios vaikai norime būti… „Kol turite šviesą, tikėkite ją, kad taptumėte šviesos vaikais”, – pasakyta šv. Evangelijoje…”…
   Žmonės kvietė pasirašyti Antaną Stanevičių, kun. J. Dabravolską, mokytojus S. Dačką ir V. Alekną, rašytoją ir žurnalistą A. Čekuolį…
   Koplytstulpis pašventintas, prie jo padėtas gėlių vainikas, uždegtos žvakės….
   Tokia tremtinio koplytstulpio istorija. Sekančiais, 2023 metais minėsime 95- ąsias koplytstulpio pastatymo metines, ir Lietuvos valstybingumo atstatymo 105 – ąsias.
   Ne mažiau įdomi ir Nepriklausomybės aikštės istorija. Apie tai kitą kartą.
MANO ŠIRVINTOS

2 thoughts on “Koplytstulpis Respublikos dešimtmečiui

  • 2022-07-18 at 22:17
    Permalink

    Apie istoriją, bet ne tą, kur straipsnyje.
    Iš kart po rinkimų 2019 m. savivaldybėje dirbo 120 darbuotojas. Kas įvyko tokio, kad šis skaičius sparčiai pradėjo pūstis, 2019 m. rugpjūtį stabilizavosi ties 133 ir šiai dienai yra taip pat 133? Keistas tas didėjimas, turint omenyje, kad savivaldybėje gyventojų stabiliai mažėja 1-1,5% kasmet.

    Įvairių sąmokslo teorijų kyla galvoje, bet nemėgstu sąmokslų, mėgstu faktus. Gal kas žino kas čia įvyko?

    Dar pastebėjimai. 50% didesnėje Švenčionių savivaldybėje darbuotojų skaičius sparčiai mažėjo ir šiai dienai yra 137 (t.y. beveik tiek pat, kiek pas mus).

    Širvintų savivaldybės darbuotojų skaičius:
    nuo 2022-07-05 iki 2022-07-18 buvo 133 darbuotojai

    nuo 2019-06-09 iki 2019-06-10 buvo 130 darbuotojai
    nuo 2019-06-04 iki 2019-06-08 buvo 129 darbuotojai
    nuo 2019-06-01 iki 2019-06-03 buvo 128 darbuotojai
    nuo 2019-05-21 iki 2019-05-31 buvo 129 darbuotojai
    nuo 2019-05-14 iki 2019-05-20 buvo 124 darbuotojai
    nuo 2019-05-07 iki 2019-05-13 buvo 123 darbuotojai
    nuo 2019-04-28 iki 2019-05-06 buvo 121 darbuotojai
    nuo 2019-04-25 iki 2019-04-27 buvo 120 darbuotojai

    Šaltiniai:
    1) geltoni.lt/imones/sirvintu-rajono-savivaldybe/31672/darbuotoju-skaicius
    2) rekvizitai.vz.lt/imone/sirvintu_r_savivaldybe/darbuotoju-skaicius/

  • 2022-07-18 at 09:01
    Permalink

    Labai įdomi informacija ir rajono istorijos dalelė. Ačiū autoriams!

Comments are closed.