Širvintų ,,Bočiai” aplankė Zanavykų kraštą

    Širvintų ,,Bočiai” ir vėl išsiruošė į kelionę. Ankstų liepos 14 d. rytą, autobusas su 66 ,,bočeliais”, kurių kilmė yra iš aukštaitijos, žemaitijos, suvalkijos ir kt., pasuko į Suvalkiją – Zanavykų kraštą aplankyti šio krašto dvarų ir žymių vietų.
   Rytas buvo gražus, nors sinoptikai žadėjo lietų, lietaus nebuvo, o saulės buvo daug.
   Kelionė į šį kraštą neprailgo. Mūsų gidė Genovaitė Abromavičienė daug pasakojo apie šio krašto istorija, dvarus, žymius žmones nusipelniusius šiam kraštui ir Lietuvai.
     Suvalkija skirstoma į dvi dalis: suduvius ir zanavykus. KIekvienas kraštas garsėja  savo tradicijomis, vaišingumu, gamtos išskirtinumu ir dvarų grožiu.
     Kelionė prasidėjo nuo Zyplių dvaro. Dvaro gidė papasakojo dvaro istoriją, jos savininkus, čia veikiančias tautodailininkų parodas ir kad su šią vietove buvo susiję Napaleonas Bonapartas,kunigaikštis
Juozas Poniatovskis, Teresė Tiškevičienė, Jonas Bortovskis. Paskutinė dvaro savininkė Kučinskienė į dvarą buvo atvykusi tik du kartus. Šalia Zyplių dvaro yra įsikūręs Zanavykų krašto muziejus. Iš Zanavykų krašto kilęs lietuvių kalbininkas Jonas Jablonskas, poetas Pranas Vaičaitis, rašytojas Pranas Mašiotas, Lietuvos himno autorius ir visuomenininkas Vincas Kudirka. Iš šio krašto yra kilę net 174 kunigai, keturi iš jų viskupai. Zanavykija yra kunigų aruodas.
  Apsilankėme Zyplių dvaro virtuvėje-restorane ,,Kuchmistrai”, kur mūsų laukė edukaciniai-zanavykiški pietūs.Kas gali atsispirti zanavykiškam Ragaučiui? Mus pasitiko ,,gaspadinė” ir jos ,,mergučės”, kurios supažindino su patiekalų bedi gėrimų istoriją. Ragavome šio krašto patiekalų ir samagono. Didelį įspūdį padarė įdarytas kopūstas ir jo skonis, kuriam paruošti reikia keturių valandų.
     Labai įdomi ir graži zanavykiška kalba, jų istorija.
   Toliau vykome į Plokščių Šventaduobę. Dauboje prie Didžiupio kadaise buvo įrengta koplytėlė. Vietą jai nurodęs iš kažkur atklydęs Marijos paveikslas, vis atsirasdavęs prie šaltinio, kusis esąs stebukling-gas.Dabar Šventaduobėje įkurtas lurdas, vanduo šaltinio šulnyje gaivus, teikiantis jėgų.Į legendinę Šventaduobę veda tautodailininko Zigmo Sidaravičiaus medžio skulptūromis puoštas takas. Sakoma, kad trykštančio šaltinio vanduo vanduo turi ypatingų galių. Vasara Šventaduobėje vyksta religiniai ir kultūriniai renginiai.
    Pirmas altorėlis ir koplytėlė buvo mediniai, pastatyti XIX amžiuje. Jie greitai supuvo, todėl tarpukaryje vietos ūkininko rūpesčiu Šventaduobė buvo atnaujinta – iš lauko riedulių išmūrytas altorėlis ir siena.
     Visi laiptai, nusileisti iki altorėlio, grįsti skaldytais akmenimis
     Aplankėme vienintelę Lietuvoje gatvę-upę Vinguvos upelį (Plokščių sen.) jo ilgis 5,5 km,(upę-gatvę sudaro tik nedidelė atkarpa). Upelis labai vingiuotas, dugnas visas akmenuotas mažais akmenimis, iš krantų sunkiasi galybė šaltinių. Iš pirmo žvilgsnio tai paprastas upelis, tačiau jis atlieka gatvės funkcijas. Šiuo metu važiuoti upeliu-gatve gali tik vietiniai gyventojai,bet pabraidyti gali visi. Upelyje vandens būna nedaug. Mūsų ,,bočeliai” upelyje pabraidė.
   Normalios gatvės padaryti negalima, nes namai užstatyti iki upelio. Upelio krante yra šaligatvis, per upelį tiltelis.Gyventojai viską sauatsiveža upeliu.Čia mėgo pasivaikščioti ir Vincas Kudirka.
    Apsilankėme ir zanavykų širdyje – Šakiuose. Restauruotame skvere įrengta moderni 10 m. pločio konstrukcija, kurią sudaro fontanas su 500 purkštukų, skleidžiančių lengvą dulksną, ir vario dengto plieno žiedas su 24 įvairaus dydžio varpais, nulietais Olandijoje.Skveras, kuriame įrengtas fontanas bei karilionas, istorinis Šakių centre – kadaise buvo turgaus aikštė, stovėjo bažnyčia ir varpinė. Šakiuose pabuvojome ir prie Vinco Kudirkos paminklo. Prie šio paminklo įsiamžino ir dvi mūsų ,,bočelės” kilusios iš šio krašto.
   Aplankėme ir Gelgaudiškio dvarą Apie 1842-1846 m. Prūsijos baronas Gustavas Henrikas Koidelis ant aukšto Nemuno slėnio pastatė mūrinius vienaukščius dvaro rūmus, kurie čia stovi iki šiol. Dvaras turėjo savo vandentiekį, ledainę ir kitus tam laikui modernius pastatus. Prie šio dvaro buvo 1972 m. filmuotas Lietuvos televizijos filmas ,,Tadas Blinda” scenos.
     Gelgaudiškio dvaro rūmus supa vienas didžiausių Lietuvos parkų, pasižymintis sudėtinga struktūra, čia auga didingi šimtamečiai ąžuolai, liepos ir pušys.
      Dvare veikia Lietuvos menininkų porceliano ir paveikslų paroda.
      Gelgaudiškio dvare iki 1979 m. buvo vaikų globos namai.  Dvaras labai gražiai atrestauruotas.
      Iš Gelgaudiškio dvaro jau vykome namo. Visi šią kelionę likome patenkinti.
      Dėkojame vairuotojui Mantui, organizatorei Genovaitei Abromavičienei  ir laukiame naujų kelionių po mūsų gražuolę Lietuvą.
Regina Ambrazienė