Kaminas žiemą gali pavirsti… slibinu
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet Lietuvoje dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų bei gedimų kilo 1149 gaisrai, kuriuose žuvo 7 žmonės, 16 buvo traumuota.
Štai gruodžio 2 d. Klaipėdos rajone, Veiviržėnų miestelyje, Kaštonų gatvėje atvira liepsna degė individualaus gyvenamojo namo stogas prie kamino. Gruodžio 5 d. gaisras kilo individualiame gyvenamajame name Kaune, Raudondvario plente – virtuvėje, bandant įkurti krosnį, užsidegė šalia jos sukrautas kietasis kuras. Gruodžio 10 d. Šiauliuose, Rygos gatvėje, vyras, tvarkydamas krosnį, užsimetė ant savęs degančias malkas ir apdegė. Tą pačią dieną Druskininkų savivaldybėje, Viečiūnių seniūnijoje, Jaskonių kaime degė individualaus gyvenamojo namo rūsyje sukrautos malkos.
Kaip išvengti tokių gaisrų, patarimais pasidalijo jau dvidešimt šešerius metus Šakių priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantis vyriausiasis specialistas Rolandas Pavalkis, besirūpinantis gaisrų prevencija. Jis ne vienerius metus lanko gyventojus ir pataria jiems, kuo būtina pasirūpinti, kad dėl gaisro žmonės neprarastų ne tik namų, bet ir artimųjų gyvybių.
Pasak R. Pavalkio, jam tenka dažnai matyti ant kūrenamų krosnių džiovinamas malkas, o virš krosnies – džiūstančius drabužius: „Būna kad virvelė, ant kurios padžiauti rūbai, nutrūksta, ir viskas nukrenta ant kaitrios krosnies“.
Palėpėse aplink kaminus turėtų būti naudojamos tik nedegios šiltinamosios medžiagos, deja, realybėje, R. Pavalkio teigimu, yra kitaip.
O štai senų namų palėpėse dažniausiai būna supilti spaliai, pjuvenos. Retas kuris lipa į palėpę ir apžiūri, ar kaminas neaprūkęs, ar nėra įtrūkimų, ar jose karaliaujantys graužikai neprinešė prie pat kamino įvairių šiukšlių.
R. Pavalkis pataria ne tik kruopščiai kamine užsandarinti visus įtrūkimus, bet ir primena, kad būtina nubalinti jį šviesiais dažais, kalkėmis ar kreida – taip geriau išryškės įtrūkusios vietos. Būtina žinoti, kad kamino įdėkle gali užsidegti suodžiai. Galimas ir dvigubas degimas: įdėkle dega suodžiai, o per įtrūkimus kamine – į palėpę ima veržtis ugnis.
Ugniagesiai kviečiami gelbėti namų ir tada, kai gyventojai pamato iš kamino kylančias žiežirbas ar net ugnį. R. Pavalkis pataria tokiu atveju kuo skubiau uždaryti krosnies pakurų dureles ir skambinti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112.
Ką po to reikėtų daryti? „Galima atidaryti dureles į dūmtraukį, jeigu yra galimybė, ir bandyti po truputį pilti į jį vandens iš plastikinio butelio, jo kamštelyje padarius nedidelę skylutę. Šis primityvus „gesintuvas“ yra pirmoji gesinimo priemonė padedanti slopinti degimą. Aušinti kamine susidariusią kaitrą reikėtų po truputį ir kantriai. Vandens dideliais kiekiais pilti nei į krosnį, nei į dūmtraukį negalima, nes patekęs į dūmtraukį, jis akimirksniu virsta garais ir gali jį sugriauti, ar net susprogdinti,“ – sako R. Pavalkis.
Jo teigimu, galima naudoti ir druską, tik reikėtų jos porą kilogramų užpilti ant krosnyje esančių karštų žarijų – druska kaisdama išskiria drėgmę, o drėgmės garai gesina dūmtraukį.
Kaip saugiai kūrenti krosnį spustelėjus šaltukui? „Nepersistengti, neperkūrenti krosnies,“ – pataria specialistas.
Artėja šventės, daugelis šeimų miesteliuose, kaimuose laukia atvykstančių svečių ir neretai besistengdami, kad jiems būtų kuo šilčiau, prikaitina namą. Perdėtas kūrenimas sukelia skaudžias pasekmes.
„Štai prieš septynerius metus nutiko viena skaudi istorija. Atvažiavo vaikai pas tėvus ir šie prikūreno namą, kad vaikams būtų šilta. Visa laimė, kad naktį prabudo kūdikis ir buvo pažadinti tėvai. Kambarys jau skendėjo dūmuose. Name nakvojo dvylika žmonių, laimė, visi išsigelbėjo, bet namas visiškai sudegė. Gaisrą sukėlė perkaitęs dūmtraukis,“ – pasakoja R. Pavalkis.
Dar vienas svarbus patarimas – krosnį kūrenti sausomis malkomis. Nors šlapia mediena dega ilgiau, bet neišskiria tiek kaitros, todėl neretai užkemša dūmtraukį.
„Jokiu būdu nepatariu krosnies įkūrimui naudoti degųjį skystį. Jis yra skirtas lauko kepsninėms. Gaisrų statistika rodo, kad tokiais atvejais dažnai nukenčia žmonės – apdega veidą, rankas, kūną,“ – sako R. Pavalkis.
Ilgametė jo patirtis rodo, kad jeigu žmogus kūrena krosnį sausomis malkomis, o ne tuo, kas po ranka papuola, reguliariai valo kaminą, periodiškai apžiūri, ar nėra pažeidimų dūmtraukyje, palaiko pastogėje aplink kaminą tvarką, tai tikrai padeda išvengti gaisro ir skaudžių jo pasekmių.
