Lai į kiekvieno gyvenimą šiąnakt nusileis stebuklas…

   Brėkšta dar vienas Kūčių rytas. Jau tuoj tuoj puošime namus, pakuosime dovanas (o gal jos jau supakuotos ir laukia savo valandos?), suksimės virtuvėje, gaminsime ir lauksime savų.  O namuose sklandys gardžiausi kvapai, klegės juokas ir visus apgaubs stebuklo laukimas. Juk jau rytoj į visų mūsų duris pasibels ir ateis Šv.Kalėdos.

   Už lango šiemet Kalėdų oras ne toks baltas, kaip pernai. Palengva tirpsta sniegas, bet žvarbus vėjas vis kėsinasi palįsti po paltu. „Ach, kokios nuostabios Kalėdos,“ – džiūgautų optimistas. „Šalta ir nejauku,“ – jam atkirstų viskuo nepatenkintas bambeklis. Bele kiek besiskųsdami blogėjančiu gyvenimu, karu, virusais ir nerimu dėl ateities, visai užmiršome ir net nepastebime to, kas kiekvieno mūsų gyvenime gerėja.

   O juk turime pripažinti – šiemet Kalėdos geresnės, nei pernai. Jau galime neribojami susitikti ir apsikabinti tuos, kurie visada gyvena mūsų širdyse. Vėl lankomės renginiuose, o vaikai mokosi mokyklose. Nešąlame ir nebadaujame, kaip karo zonoje gyvenantys.

   Nors mes, iš inercijos paskendę prieššventinėse mintyse vis skubam, lekiam, bet visi mūsų keliai veda į namus, o visos mintys – pas artimuosius. Ko gero, nėra nieko malonesnio, iš šalto lauko įžengti į namus, kur visada šilta ir saugu, kur tavęs laukia tie, kuriuos myli. Ar padėkojome jiems, kad jie spalvina mūsų gyvenimus savo buvimu?

   Susėdę prie balto Kūčių stalo, prisiminkime, kokie esame stiprūs ir gebantys įveikti negandas bei sunkumus. Kokie esame drąsūs ir ryžtingi, kai to reikia. Kokie mes atjaučiantys ir vieningi, kai padedame kitiems. Palinkėkime vienas kitam sveikatos, ryžto, drąsos ir begalinės kantrybės. Tegul kiekvienuose namuose krykštauja vaikai ir anūkai, lai savo išmintimi mus vis džiugina senoliai.

   Lai ant Jūsų (ir mano) namų slenksčio kasdien į duris beldžiasi geros naujienos, džiugūs pranešimai ir patys nuoširdžiausi žmonės. Lai mažos ir didelės pergalės tampa mūsų visų kasdienybe.

   Linkiu, kad mūsų visų languose šviestų Laimė, Meilė ir Viltis. Linkiu kasdien džiaugtis mažais dalykais, iš kurių susideda mūsų gyvenimai.

   Dėkoju visiems, skaitantiems „Krašto žinias“, komentuojantiems, rašantiems. Tiems, kas skambina pasiguosti ir pasitarti. Dėkoju ir tiems, kas paburnoja. Mes visi vieni kitiems esame be galo svarbūs ir reikšmingi. Tad būkime kartu, džiaukimės ir liūdėkime, palaikykime vieni kitus. Kartu esame neįveikiami.

   Lai į kiekvieno gyvenimą šiąnakt nusileis stebuklas ir sužibs kelrodė žvaigždė…

Su Jumis ir dėl Jūsų

Neringa ir „Krašto žinios“