Amžinybėn išlydime Antaną Juščių

Nepareis… šnara klevas išvargęs,

nuo besaikio mylavimo vėjų skaudžių.

Kvepia ilgesiu varvantis vaškas

Nepareis, nors išlaukei šimtus vakarų.

,,Tėve mūsų…” šnabždes tyliai mintys

,,Tegul ilsis ramybėj…” vis lūpos kartos… (Gema F.S.)

   Amžinybėn iškeliavus  Antanui Juščiui, nuoširdžiai užjaučiame vaikus ir artimuosius.

Širvintų “Bočiai”