Eglė Rudokė: sceninio pasirodymo metu vyksta abipusiai energetiniai mainai
Aš, Eglė Rudokė – profesionali atlikėja – pianistė, tarptautinių konkursų laureatė, įvairių, solinės ir kamerinės muzikos festivalių dalyvė. Esu kilusi iš Širvintų miestelio, kur būdama šešerių metų, pradėjau groti fortepijonu mokytojos E. Stropaitės klasėje. Besimokant Širvintų meno mokykloje, mano pirmoji ypatinga muzikinė patirtis buvo atlikimas su Lietuvos kameriniu orkestru, diriguojant maestro S. Sondeckiui. Vėliau tęsiau mokslus Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje pas pianistę V. Kirvelytę. Baigusi mokyklą, išvykau studijuoti į Royal Northern College of Music (Mančesteris, Didžioji Britanija). Įgijau muzikos bakalauro laipsnį su pagyrimu pas prof. G. Scott, o vėliau solo atlikimo magistrą ir pomagistrines studijas pratęsiau prof. R. Ormrod klasėje. 2016 – 2017 stažavausi “International Piano Certificate for Piano Artists”. Stažuotės metu sėmiausi patirties pas pasaulyje pripažintą pianistą N. Delle-Vigne Fabbri Belgijoje. Šios stažuotės metu turėjau galimybę tobulintis meistriškumo pamokose pas J. Colom, D. Blumenthal, ir R. Rust, C. Fodere tokiose įstaigose kaip Palm Beach Atlantic University, Barry University, Valstybiniame G. Schnittke muzikos institute ir Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje. 2017 – 2018 tęsiau pomagistrines studijas Škotijos Karališkoje Konservatorijoje prof. P. Geniušo klasėje. Esu dalyvavusi Music Fest Perugia, Miami Summer Music Festival ir Imola Summer Piano Academy kur tobulinausi pas P. Frankl, J. Ju, A. Korsantia, P. Rattalino ir I. Vered. Taip pat esu atlikusi W.A. Mozart fortepijoninį koncertą no. 24, c-moll seminare “The Academy of Ancient Music”, kur turėjau unikalią galimybę pažinti 18-ojo amžiaus fortepijono atlikimo tradicijas bei improvizuotų kadencijų struktūros specifiką bei stilistiką, pas vieną garsiausių klasikinės epochos muzikos interpretuotojų, pianistą – kompozitorių Robert Levin. 2017 gyvenant Glazge, su vyru P. Rudoku įkūrėme fortepijonį duetą. Nuo to laiko duetui teko koncertuoti įvairiuose Škotijos miestuose bei labdaringame renginyje, kurį organizavo Royal Variety Charity Londone. 2022m. duetas laimėjo 2-ąją vietą tarptautiniame Clara Schumann konkurse.
– Kaip manote, ar pianistė(as) formuoja visuomenės, žmogaus ir žiūrovo vertybes?
– Mano manymu, tiek pianistas, tiek bet kuris kitas menininkas, kuris turi galimybę bendrauti su publika, vienaip ar kitaip daro įtaką žiūrovo meniniui supratimui. Galbūt vertybės yra šiek tiek per plati sąvoka, kadangi vertybes formuoja ne tiek konkretus pasirodymas, kiek lankomų renginių, parodų ar koncertų visuma. Tačiau, be abejonės manau, kad menininkas turi galią paliesti žmonių širdis siųsdamas gėrio, estetikos, meilės, o dažnai ir taikos žinutes. Tikiu, kad sceninio pasirodymo metu vyksta abipusiai energetiniai mainai, be kurių menas tiesiog neturėtų prasmės.
– Kas Jums yra kultūra?
– Mano manymu, kultūra yra visa apimantis žmogaus būties reiškinys, per kurį atsiskleidžia prasmingos kūrybinės idėjos ir darbai. Kultūros sąvoką galima būtų skirstyti į daugelį sričių, pradedant tarpasmeniniais santykiais, bendravimu ir baigiant meno, mokslo pasiekimais; literatūros, teatro, architektūros, poezijos ar muzikos kompozicijomis. Kultūros dėka yra puoselėjamos gražiausios žmogiškosios savybės ir dvasinės vertybės.
– Kas Jums yra lietuvio tapatybė?
-Ties šiuo klausimu pirmą kartą susimąsčiau tik išvykusi studijuoti į užsienį. Ilgi studijų metai Didžiojoje Britanijoje, man leido suvokti, kad buvimas toli nuo Lietuvos, su laiku tik sustiprino mano ryšį su gimtine. Supratau, kad Lietuvoje palikau viską, kas man yra brangiausia ir tai paskatino susidėlioti prioritetus, kurie tapo neatsiejama mano tapatybės dalimi. Man lietuvio tapatybė visų pirma siejasi su sava kalba, tradicijomis, valstybinėmis ir istorinėmis šventėmis, kultūriniu paveldu ir žinoma – šeima.
– Koks kūrinys, ar muzikos motyvas skamba šiuo metu Jūsų sielos gelmėse?
– Nuo pat vaikystės mane labiausiai traukė romantizmo epochos kūryba. XIX-XXa. metu dėl patobulėjusių instrumento techninių galimybių ypatingai suklestėjo fortepijoninė muzika, todėl šio laikmečio repertuaras yra labai gausus ir turtingas. Todėl, negalėčiau išskirti konkretaus kūrinio ar muzikinio motyvo, bet mano sielai visada buvo artima tokių kompozitorių kūryba kaip F. Chopin, R. Schumann, F. Schubert, J. Brahms.
– Kokį kūrinį šiuo metu norėtumėte sugroti Jūs ir kodėl?
– Visuomet svajojau atlikti R. Schumann’o fortepijoninį koncertą su simfoniniu orkestru. Šis kūrinys kupinas jaunatviško polėkio, spontaniškumo, melancholijos, virtuoziškumo ir bravūros. Jame susijungia viltis, nepaliaujamas tikėjimas grožio idealais ir amžinosiomis tiesomis. Kadangi pati esu idealistė, šis koncertas, kaip ir visa R. Schumann’o kūryba, visada turės ypatingą vietą mano repertuare.
– Koks meno žmogus imponuoja Jums ir kodėl?
– Galbūt negalėčiau įvardinti konkretaus žmogaus ar asmenybės, tačiau labai vertinu menininkus, kurie yra ne tik pasiekę aukščiausio lygio profesionalumą, bet ir sugeba savo atlikimu visapusiškai perteikti kompozitoriaus menines idėjas. Manau, kad mene yra labai svarbu gebėti išlaikyti balansą tarp kompozitoriaus minties ir artistinės išraiškos – interpretacijos. Norint atrasti šį balansą, menininkas turi atsisakyti vidinio ego ir tarsi susitapatinti su atliekamu kūriniu ar vaidmeniu. Būtent tokie meno žmonės mane visad įkvėpdavo.
– Ką galite pasakyti apie savo miestą, kuriame gyvenate? Kokį norite jį matyti?
– Vilniuje praleidau nemažą dalį savo gyvenimo, todėl šis miestas man yra artimas ir savas. Esu aplankiusi nemažai pasaulio miestų, bet niekur nesijaučiu taip patogiai ir jaukiai kaip čia. Manau, kad Vilnius yra labai kompaktiškas, modernus ir žalias miestas, kuris nuolat auga ir vystosi. Drąsiai galiu pasakyti, kad man tai yra vienas gražiausių Europos miestų, kurį ateityje norėčiau matyti klestintį visomis prasmėmis.
– Kokius iššūkius patyrėte Jūs karjeros pradžioje?
– Sunkiausia buvo surasti balansą tarp muzikinių studijų ir poilsio. Turėjau įdėti nemažai darbo sekiant kuo geresnių rezultatų, o dažnai ir atsisakyti laisvalaikio veiklos. Laikui bėgant, su patirtimi, išmokau geriau pajausti asmenines ribas ir planuoti savo laiką
– Kokios mintys užklupo Jus, prasidėjus karui Ukrainoje?
– Prasidėjus karui mane apėmė didelis nerimas ir nesaugumo jausmas. Sunku patikėti, kad tokia tragedija gali įvykti visai čia pat. Darosi kraupu pagalvojus, ką tenka išgyventi Ukrainos žmonėms ir kokį skausmą jie patiria netekę savo namų, artimųjų. Juk sugriauti ištisi miestai! Nuoširdžiai tikiuosi, kad šis beprasmis ir visa niokojantis karas kuo grei
iau pasibaigs.
– Ar skaitote menininkų pasisakymus projekto “[Ne]sustojusi kultūra” “Facebook” ir “Instagram” paskyrose? Ar tai Jus motyvuoja?
-Teko perskaityti ne vieną įdomų pokalbį. Manau, kad tai labai reikalingas ir prasmingas projektas, kuris kuria bendrumo jausmą ir motyvuoja tobulėti.