M.Lučiūnas įvardino verslo miestelyje realybę: tenka užsiimti ne tik verslu, bet ir turizmu
Verslo kūrimas turi daug rizikų, iššūkių, atsakomybės bei dinamikos. Tačiau papildomi iššūkiai, kaip ir privalumai, visuomet laukia tų, kurie verslą nusprendžia vystyti ne didmiesčiuose, o priemiesčiuose ar nedideliuose miesteliuose. Apie tokio pasirinkimo realybę pasakoja „Alkano briedžio“ Širvintose įkūrėjai Ieva ir Mykolas Lučiūnai.
Nepriklausomai nuo to, kurioje vietoje ar kokios srities verslą vystoma, pasirinkimas būti verslininku turi nemažai minusų. Ši veikla reikalauja 100 % įsitraukimo: priežiūros 24/7, darbo be išeiginių, be biuletenių. Kas gali privesti prie perdegimo, motyvacijos stokos ir net sveikatos problemų.
Visgi kuriant verslą, svarbiausia, anot pašnekovų, yra gebėti greitai reaguoti į realybę bei pokyčius, pavyzdžiui, infliaciją, krizes, sezoniškumą, karą, vykstantį kaimyninėse valstybėse, įvairias pandemijas ir aplinką, kuri retai priklauso nuo pačių verslininkų.
„Vystyti verslą tikrai nėra nuobodu, netgi atvirkščiai. Šis karjeros pasirinkimas reikalauja daug strateginių įgūdžių, nuolatinio problemų sprendimo bei mokymosi. Tai tarsi amerikietiški kalneliai, atnešantys įvairiausių emocijų, galvos skausmo, streso, bet, tenka pripažinti, ir palaimos“, – mintimis dalijasi I. Lučiūnienė.
Verslas nedideliame miestelyje – privalumas?
M. Lučiūnas, prieš įkurdamas restoraną Širvintose, jau turėjo įvairios tiek verslo, tiek maisto gamybos patirties. Jis save šioje srityje ėmė realizuoti dar ankstyvoje vaikystėje, o būdamas vos dvylikos metų su tėvais susiderėjo vieną dieną neiti į mokyklą ir savo gimtadienio maistą su karštais patiekalais paruošė pats. Vėliau įstojo į Maisto technologijas, prisidėjo prie ne vieno restorano atidarymo, ne viename jų ir šefavo. Jis ne kartą yra tapęs KCBS grilio čempionato bei kitų BBQ konkursų prizininku, įkūrė ir išvystė „Mėsos brolius“, tačiau ten, kur jam taip gerai sekėsi – Vilniuje – jis nepasiliko.
„Ko gero dėl to, kad abu esame ne iš didmiesčių, šeimą kurti norėjome nedideliame miestelyje. Kadangi pats esu širvintiškis, pardavęs verslą Vilniuje ir, norėdamas ne tik verslauti, bet ir garsinti gimtąjį kraštą, įkūriau „Alkano Briedžio“ gero maisto namus Širvintose“, – apie pasirinkimą kalba M. Lučiūnas.
Užklausti, ar maitinimo verslas nedideliame miestelyje yra daugiau iššūkis, ar privalumas, sutuoktiniai neslepia, kad visur yra savo pliusų ir minusų, tačiau verslo sėkmė priklauso ne nuo miesto dydžio, o nuo visos visumos.
Lučiūnų įvardinti nedidelio miestelio verslo privalumai:
- Mažesni marketingo kaštai verslo pradžioje. Nedideliuose miesteliuose žmonės laukia naujienų ir naujų verslų. Dar būnant įsikūrimo procese, žmonės ima klausinėti, kada bus atidarymas. Dėl to lengviau įsitvirtinti naujiems verslams, greičiau pasklinda gandas. „Mūsų atveju, reklamos išvis nereikėjo. Pakako paskelbti apie atidarymą ir pirmą dieną visi staliukai visą dieną buvo pilnai rezervuoti“, – apie privalumą kalba I. Lučiūnienė.
- Lengviau sulaukti „iš lūpų į lūpas“ rekomendacijų. Nedideli miestai bei rajonai yra aktyvios bendruomenės, kur vieni kitus pažįsta ar bent jau žino. Šie ryšiai vaidina svarbų vaidmenį renkantis rekomendacijas arba anti-reklamą, abu jie sklinda dideliu greičiu. Taip pat jaučiamas klientų palaikymas, nes gyventojai mieliau remia vietos įmones nei didesnius tinklus, o tai padeda verslui klestėti bei išlaikyti motyvaciją dirbti, nenuleisti rankų, kuriant vertę lankytojams.
- Greičiau vyksta dokumentiniai procesai. Kaip teigia Lučiūnai, čia lengviau, greičiau gaunami leidimai, licencijos. Nors oficialūs terminai ir ilgi, prašymų, kurie laukia eilėje, būna mažiau, todėl ir terminai trumpesni nei didmiesčiuose.
- Galima daugiau dėmesio skirti artimesniam kontaktui užmegzti. Miesteliuose pasiūla mažesnė, todėl dažnai tie patys žmonės vis mina ir mina tų pačių gero maisto namų slenkstį. Taigi, turint ne pro šalį pralekiančius, o vis tuos pačius klientus, yra galimybė juos pažinti, prisiminti, kas ką mėgsta ir panašiai. „Taip pat gauname prašymų ir prisidedame prie bendruomenės organizuojamų veiklų jaunimui bei miestui“, – pasakoja Lučiūnai.
Išskirti iššūkiai:
-
Firminis „Alkano briedžio“ patiekalas / Sandra Ubartienė nuotr. Atlyginimų kaštai gali siekti didmiesčio. Nuoma ir atlyginimai priklauso nuo to, kiek toli yra mažas miestelis nuo didmiesčio. Neretai gali tekti mokėti tokį pat atlyginimą, o darbo jėgos trūkumas, ypač aukšto lygio specialistų, paskatins atsivilioti didmiesčio profesionalus.
- Patalpos gali pareikalauti didelių investicijų. Gajus stereotipas, kad nuomos kainos miesteliuose yra mažesnės. Visgi realybė kiek kitokia. Mažas patalpų pasirinkimas dažnai pareikalauja dar didesnių investicijų, kadangi patalpų, pagal norimą paskirtį, gali net nebūti. Tuomet reikia investuoti, kad patalpos būtų pritaikytos norimam verslui. Jei labai pasiseks, galima išsinuomoti naujas modernias patalpas, tuomet nuomos kaina, tikėtina, vysis didmiesčio kainą, o paklausa čia žymiai mažesnė.
- Prekių pristatymas žymiai retesnis nei didmiestyje. Tiekėjai į miestelius važiuoja ne dažnai, o kai kurie iš jų išvis nevažiuoja. Todėl iškyla iššūkis ieškoti bendradarbiavimo ir sustygiuoti šviežių produktų gavimo procesą.
- Žymiai mažesnė paklausa. Tenka rūpintis ne tik verslu, sukti galvą, kokią pridėtinę vertę sukurti, bet ir turizmu.
Kai versle tenka galvoti ir apie turizmą
Visgi, pagrindinis skirtumas tarp didmiesčio ir miestelio yra konkurencingumas. Vilniuje po maitinimo įstaigą galima rasti ant kiekvieno kampo, tačiau ir paklausa ten drastiškai didesnė. Dėl to nedidelio rajono verslininkai susiduria su nemenku iššūkiu – paklausos kūrimu.
„Mūsų tikslas yra pritraukti klientų, kurių rajone yra labai limituotas kiekis, todėl, komunikuodami, ką galima nuveikti bei pamatyti apylinkėse, užsimojome pasiekti turistus bei vilioti juos iš didmiesčių. Tad galime drąsiai teigti, kad konkuruojame su visomis Vilniaus ir kitų miestų, esančių bent 50 km nuo Širvintų, maitinimo įstaigomis. Verslo vystymas nedideliame miestelyje tikrai nėra lengvas, nes čia tenka užsiimti ir turizmu“, – šypsosi Lučiūnai.
Visgi, nors verslo plėtojimas ir nėra paprastas, prieš dvejus metus įkurtas restoranas veikia sėkmingai, jis plečiasi. Įveikęs didžiųjų maitinimo tinklų konkurenciją dėl patalpų, „Alkanas briedis“ jau lapkričio 9 dieną atvers duris nauju adresu: Vilniaus g.76, Širvintos.
Ar neprisimenate, kaip Živilė reklamavo dvi lovas, kurios skirtos lauko sąlygomis ir aiškino, kad širvintiškiams nereikės važiuoti į Turkiją; gultai yra ir maitins ALKANAS BRIEDIS.
“Alkanam briedžiui” reklamai skirtos puikios, geros vietos. Živilės žemė netoli ir patalpos jau užimtos Vilniaus gatvėje. Tai kieno iš tikrųjų naujai atsidarius kavinė?
Ar kas nors iš Širvintų gyventojų gavo savo verslui reklamai vietą Širvintų mieste?
Verslininką galima įspėti, kad verslas gali būti greitai patvarkytas.
Kokie verslai Širvintose gauna greitai visus leidimus veiklai vykdyt?
Nu paskaičius komentarus tikrai kyla tokios mintys …..kad kaikam kažkokios problemos su procesorium
Paspėliokim, kas yra merės paskirtas elitas ir kas šio vakaro svečiai
Pinskai,
Matuliai,
Didžiokai,
Jagminai,
Zibalai,
Daugėlai,
Rudokienė,
Kukliai,
ir ūkininkai išnuomoję žemę vėjo jėgainėms,
sąrašas nuolat pildomas.
Paskaitau komentarus ir suprantu, kiek daug nepilnaverčių,savo tulžyje vedančių žmonių.
Savivaldybės taryba vien dėl jų pakeitė reklamos kabinimo vietų tvarką. Ar matėt kas nors kitą reklamą ant muzikos mokyklos? Kieno reklama pačioje geriausioje vietoje į futbolo stadioną, kad visi matytų? O tas paviljonas priešais dabartinį briedį, su stalais ir kėdėmis? Tai irgi taryba grynai dėl jų pakeitė tvarką. Taip, kad ši giminė ir ši šeimynėlė grynai šio klano dalis. Mandagūs, nieko nepasakyti, bet.. Tik Audronė Buzienė buvo išsišokusi. Bet čia ir atsakymas, kodėl taip dar visai humaniškai su ja atsisveikino.
Puikus živ gerbėjo prisistatymas.Tur būt jų elito atstovas
Kaip laukiu sausio 1d. Kada ši š#dų duobė užsidarys.
Tiek senelis, tiek tėvukas buvo miško ir medienos valdovais. Tai verslumas, prisitaikėliškumas ir pinigai niekur nedingo. Kažkodėl buvęs sklypo savininkas nei iš buvusios, nei iš dabartinės valdžios leidimo statybai negavo. Nusipirko Stakė, ir viskas pajudėjo. Bet, kas ten žino, kas tikrieji savininkai. Europinių projektų nuomilžos turėjo kur tai materializuotis.
„Niekas nespardo nusususio šuns“ (D. Carnegie). Sėkmės!
Tai visuotinis, o ne Širvintų fenomenas.
Kažkada, kol kainų nebuvo pakėlę iki palubės ir aš gyriau…
Ydomiausia tai, kad tie patys komentatoriai į akis viską giria. Širvintų fenomenas
Kainos tikrai neatitinka kokybės. Šonkaulius teko valgyti, kaina kaip ir kitur, bet briedyje ne šonkauliai o kaulai su trupučiu mėsos. Kitur net neiveikiu porcijos.
Ir aš rokį patiekalą užsisakyčiau. Žmonės dykai idėjas dalina, pasinaudok, verslininke, pelnas būtų garantuotas.Vietiniai gal ir bijotų valgyti, bet turistai ragautų :))
Šiandien ir rytoj visos kirpyklos Širvintose užimtos. Elitas ruošiasi į tikrąjį atidarymą, kuris bus trečiadienį, po tarybos posėdžio. Labai aišku, jeigu esi pakviestas, esi merės paskirtas elitas. O paprastiems žmonėms atidarymas ketvirtadienį.
Atidarymo proga norėčiau firminio kepsnio “kruvinoji merė”, valgyčiau neplautomis rankomis.
Šiai kavinei rekomenduočiau lietuviškų liaudiškų patiekalų gamybą. Tikrai būtų paklausa.
O apie rajono valdžią tyliu. Nes apie ją nėra ką ir diskutuoti. Nes jau su ja viskas aišku.
Verslininke, galvok ir dirbk ir rajono valdžios neklausyk. Tikrai laimėsi
Komentarai ne pikti, o atitinkantys realybę – maisto kokybė tikrai neypatinga. Cezario salotos už 10 eurų, tai krūva salotų lapų, o padažas nieko bendro su Cezario padažu neturi. Nesvarbu, kas kieno tėvai, ar jie jauni, ar ne jauni – dirba jau keleri metai, o kokybės pasiekti negali. Tai yra nepagarba savo klientui ir tiek.
*** Mere pati gražiausia ir miestas labai gražus .
Bahamose laikosi gaivus oras, nepasidaro pernelyg drėgna ir karšta. Lietuva atidaro koridorių ukrainietiškų grūdų kelionei į Afriką ir kitus pasaulio regionus .
Pikti komentatoriai ant jaunų žmonių, kurie, nepaisant ŽP vienvaldystės, daro savo verslą. Kvepia širvintietišku mentalitetu arba konkurencine kova be taisyklių. Maitinimo taškų Širvintų miestelyje jau tikrai labai daug.
Tėvai dalyvavo visuose merės baltuose piknikuose. Puošmena. Sūnus visą laiką mėsą kepė merės pliažo kavinėje. Faktas. Mykolas daug prisidėjo jaunimą patraukiant merės pusėn.
Buvau tik vieną kartą, valgiau dienos pietūs, bet kito karto nebus.
Aiškiai matoma kieno rankose Širvintų verslas, vien Burgerio reklama ant meno mokyklos sienos daug ką pasako. Kodėl būtent šiam verslininkui leista kabinti ant mokyklos sienos savo reklamą?!
Suprantama kodėl verslo procesai jam vyksta greičiau.
Jeigu naujose patalpose liks tokia pati maisto kokybė, tai ne kažką… Kainos aukštos, o maistas tai labai šiaip sau. Dienos pietūs išvis nelabai valgomi. Nors…kiekvienam savas skonis. Bet tobulėti dar labai yra kur.
Ir švaros bei tvarkos labai trūksta.Stalai nenuvalyti,grindys šluotos ilgai nematę.WC aplamai kaip sandėliukas.Nors naujų patalpų neužleiskit.
Mums su šeima pigiau nuvažiuoti pavalgyti į Vilnių nei valgyti Širvintų maitinimo įstaigose.
Todėl ir reikia savininkui užsiimti turizmu, nes širvintiškiams kainos per didelės.
Smagu, kad Širvintose vyksta veiksmas, bet gaila, kad savininkas užmigo ant laurų ir nemato, jog maisto kokybė tikrai prasta. Širvintiškiai tarpusavyje kalbasi, bet atvirai matyt, niekas nepasako. Teko būt kelis kartus ir kaskart nusivilti kokybe. Net camembert sūris nebuvo normaliai iškeptas, teko krapštyti su šakute… Nachos kvapas buvo toks, kad teko paprašyti tiesiog nunešti nuo stalo… Kainos tikrai aukštos, burgeriai po 10€… sakyčiau, kad dar yra kur temptis kokybėje, net labai.