Reiškiame užuojautą Daivai ir Alvydui Kiecoriams

Skyla uolos ir granito sienos trupa,

ir kaip lapas dreba žemė nebylė,

nepravers ji skausmo skundui lūpų

ir nesulaikys tavęs, žmogau, mirties kely.

    Net prasmingiausi žodžiai netenka prasmės, atsimušę į beribį skausmą. Apkabinam ir gedim kartu. Priimkit užuojautą netekus sūnaus Povilo

Klasiokai

3 thoughts on “Reiškiame užuojautą Daivai ir Alvydui Kiecoriams

  • 2020-05-22 at 17:36
    Permalink

    Užsidegė žvaigždė ir vėl užgęso,
    Dangus tik žėri amžinai.
    Tu sušukai esu – mes esam,
    O aidas atkartojo kaip trumpai.
    Ilsėkis ramybėje, buvai klasiokas iš didžiosios raidės… Stiprybės šeimai šią sunkią netekties valandą…

  • 2020-05-22 at 12:15
    Permalink

    Mes tokie laikini – kaip lietus, į žemę nupuolęs.
    Ir tokie amžini – kaip erdvė, Kaip žodžiai. Kaip molis
    Ps. Ilsėkis ramybėje Povilai
    Su meile Kristina
    Siprybės šeimai ,patys gražiausi prisiminimai….

  • 2020-05-22 at 12:12
    Permalink

    Mes tokie laikini – kaip lietus, į žemę nupuolęs.
    Ir tokie amžini – kaip erdvė, Kaip žodžiai. Kaip molis
    Ps. Ilsėkis ramybėje Povilai
    Su meile Kristina
    Siprybės šeimai ,patys gražiausi prisimininai apie Povila

Comments are closed.