Reiškiame užuojautą Daivai ir Alvydui Kiecoriams
Skyla uolos ir granito sienos trupa,
ir kaip lapas dreba žemė nebylė,
nepravers ji skausmo skundui lūpų
ir nesulaikys tavęs, žmogau, mirties kely.
Net prasmingiausi žodžiai netenka prasmės, atsimušę į beribį skausmą. Apkabinam ir gedim kartu. Priimkit užuojautą netekus sūnaus Povilo…
Klasiokai
Užsidegė žvaigždė ir vėl užgęso,
Dangus tik žėri amžinai.
Tu sušukai esu – mes esam,
O aidas atkartojo kaip trumpai.
Ilsėkis ramybėje, buvai klasiokas iš didžiosios raidės… Stiprybės šeimai šią sunkią netekties valandą…
Mes tokie laikini – kaip lietus, į žemę nupuolęs.
Ir tokie amžini – kaip erdvė, Kaip žodžiai. Kaip molis
Ps. Ilsėkis ramybėje Povilai
Su meile Kristina
Siprybės šeimai ,patys gražiausi prisiminimai….
Mes tokie laikini – kaip lietus, į žemę nupuolęs.
Ir tokie amžini – kaip erdvė, Kaip žodžiai. Kaip molis
Ps. Ilsėkis ramybėje Povilai
Su meile Kristina
Siprybės šeimai ,patys gražiausi prisimininai apie Povila