Назарій Вівчарик: STOP RUSIA (lietuvių kalba)
/ Назарій Вівчарик / Ukraina /
#stoprussia
Ukraina – NATO ir ES skydas visam civilizuotam pasauliui. Aš privalau tai parašyti. Turiu daug draugų, giminių, pažįstamų užsienyje. Buvo už Ukrainos ribų ir aš. Tai reiškia, kad bendravimo ratas platus. Man skambino telefonu ir rašė iš Italijos, Estijos, Lietuvos, Amerikos, Vokietijos ir kitų šalių. Ir aš pastebėjau vieną niuansą: dažnai pokalbio metu jaučiu, kad žmogus iki galo netiki, kad vyksta tikras karas, kad Rusijos okupantai šaudo į taikius gyventojus, griauna jų namus, socialinį gerbūvį.
„Nejau tikrai pas jus karas?!“, klausia manęs. Taip!!! Pas mus, Ukrainoje – nepriklausomoje suverenioje valstybėje, prie Europos ir Azijos sienos – vyksta karas! Tikras, baisus karas! Pas mus žudo vaikus, žūva žmonės ligoninėse, civiliai gyventojai savo namuose. Akivaizdu, agresorės šalies, teroristės šalies prezidentas Vladimir Putin įsakė bomborduoti gyvenamuosius namus, ligonines, gimdymo namus. Be jo įsakymo Rusijoje niekas nieko nedarytų. Greičiausiai išįniršio, kad mūsų nepavyko įveikti greitai, jis įsakė pereiti prie išdegintos žemės taktikos, pasinaudojant kruviną genocidą. Pagal seną rusišką įprotį Rusijos kariai vis dažniau savo apsaugai naudoja skydą iš taikių mūsų žemės gyventojų, į darbą paleido ir pasaulyje draudžiamą ginklą, grasima panaudoti raketas su atomu. Kaip čia europiečiams nepriminus, kad kritus Ukrainai, sekančiomis barbarų aukomis būtinai taps Europos sąjungos šalys. Kai kas tai supranta, kai kas, kaip lietuviai, jau ginkluojasi. Bet yra ir tokių, kurie iki šiol tiki, kad jų tai nepalies. Pas mus sako: palaimintas, kuris tiki, jam šviesa pasaulio. Ir tokiems tikrai šviesu ir jauku. Tik ar ilgam? Ir kaip gyventi sužeista siela?
Beje, taip žmonės galvojo ir prieš Antrąjį pasaulinį karą – pavyzdžiui, Prancūzijoje. Ir kuo jiems tai baigėsi?
Yra tokia psichologinės traumos sąvoka: iš pradžių žmogus šoke, o po to vyksta neigimas; toliau – savo kančios priėmimas ir sielvartas; tada nusiraminimas. Taip būna normaliems žmonėms.
Man atrodo, kad ta pasaulio dalis, kuri vis dar nesupranta, arba apsimeta nesuprantanti fakto, kad pas mus karas, kad žvėriškas įsibrovėlis nori užgrobti Ukrainą ir sužlugdyti ją kaip suverenią tautą – yra „neigimo“ stadijoje. Jie ten sustojo. Sakysite, kad yra internetas ir televizija, bet yra ir žmogaus psichologija. Tai ne tik apie visuomenės informavimo priemones. Svarbu, kad kitų šalių piliečiai, o ypač jų vyriausybės, išeitų iš šios neigimo būsenos. Užsitęsus šiai būsenai, žmonės užsidaro svayje, praranda realybės jausmą. Tai emocinio nebrandumo problema.
Jei kas tikisi rezultatų iš derybų su Rusija, tai klaidingas ir bevaisis kelias. Rusija sutiks su kokiomis nors sąlygomis tik mirtinai sužeista. Prisiminkite vaikus, užverstus po mūsų miestų griuvėsiais. Prisiminkite oro antskrydžius Svobodos (Laisvės) aikštėje Charkove. Prisiminkite oro antskrydžius Kijevo televizijos bokšte. Prisiminkite oro antskrydžius Umane ir Babyn Yar… Ukrainos miestuose virš moterų ir vaikų skraido raketos, o NATO pajėgos negali uždaryti oro erdvės!!! Jie teigia, kad tai išprovokuos Trečiąjį pasaulinį karą. Gerasis Dieve, atmerkit akis – karas jau vyksta! Rusija kovoja prieš visą pasaulį, bet pasaulį gina viena Ukraina.
Rusijoje neturėjau draugų, bet mylėjau rusų rašytojus ir žinojau apie kai kuriuos rusų sportininkus ir visuomenės veikėjus. Pavyzdžiui, mėgau skaityti Sergejų Dovlatovą. Savo laiku jis pabėgo iš Rusijos į Ameriką. Padoriems žmonėms turbūt sunku būti Rusijoje. Dabar visam civilizuotam pasauliui sunku priimti Rusiją tokią, kokia ji iš tikrųjų yra: grobuoniška, agresyvi, veidmainiška, niekšiška, žiauri. Deja, tai apibūdina ne tik aukščiausias valdžios institucijas, bet ir didžiąją dalį gyventojų. Ar jie Rusijoje rengia masinius protestus prieš karą? Deja, ne. O jūs paskaitykite, kas rašoma žuvusių rusų karių išmaniuosiuose telefonuose – jie mus niekina ir smerkia. Dėl ko? Tik todėl, kad atsiribojome nuo Maskvos įtakos ir norime būti nepriklausomi.
Visada buvau prieš žudynes, nes tai žiauru, bet dabar tikiuosi rusų karių mirčių. Džiaugiuosi, kai Ukrainos ginkluotosios pajėgos naikina okupantus ir po to tai viešina socialiniuose tinkluose. Su žudikais ir prievartautojais taip reikia elgtis. Nekenčiu rusų ir nekęsiu jų už blogį, kurį jie atnešė į mūsų šalį! Tai pasirašė Budapešto memorandumo signatarai, kurie garantavo mūsų saugumą.. . o kur kitos garantijos, kai atėmė iš mūsų branduolinę gynybą?
Ukraina yra kazokų žemė! Tai laisvų ir nepriklausomų žmonių šalis. Čia buvo civilizacija tuomet, kai šiuolaikinėje Rusijoje vis dar kurkė varlės.
Ukrainiečiai turi ilgą kovų už nepriklausomybę istoriją. Ukraina atsilaikys. Turime motyvuotas didžiausias ginkluotąsias pajėgas. Mes neturime kur trauktis, nes tai mūsų žemė. Rusija yra okupantas – ne mes. Europa ir pasaulis imasi žingsnių, kad padėtų mums, renka mums pagalbą ir aprūpina ginklais. Tačiau tai yra taškinių momentų, o yra pasaulinių. Izoliuokite Rusiją, uždarykite oro erdvę virš mūsų teritorijos ir išgelbėsite tūkstančius žmonių, svarbiausia – išgelbėsite vaikų gyvybes. Nedangstykite vaikų žudymo politika, netepkite ir savo rankų mūsų krauju!
Šlovė Ukrainai!
Šlovė Didvyriams!
Vertė Neringa Tuškevičienė
