Kur slėptumėmės ekstremalios situacijos metu?
/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /
Prasidėjus karui Ukrainoje sukluso ir lietuviai: o kur reikėtų slėptis bombardavimo metu? O kur bėgti oro pavojaus atveju?
Pasirodo, tokių slėptuvių, kaip įsivaizdavome matydami karinius filmus – Lietuvoje praktiškai nėra. Slėptuvė – tai specialios paskirties statinys arba specialiai įrengta patalpa, skirta nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių apsaugoti asmenis, kurie užtikrina valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ekstremaliųjų situacijų operacijų centrų bei Bendrojo pagalbos centro nenutrūkstamą veiklą ekstremaliųjų situacijų ar karo metu. Šie asmenys organizuoja ir koordinuoja, kad situacija būtų stabilizuojama ir valdoma, organizuoja pagalbos teikimą gyventojams – evakavimą, laikiną apgyvendinimą kolektyvinės apsaugos statiniuose, maitinimą, rūpinasi sanitarinėmis sąlygomis ir kt. Kiekviena savivaldybė ir dalis valstybės institucijų turi slėptuvę, reikalingą ekstremaliajai situacijai valdyti.
Civilinės saugos tinklapyje skelbiama, kad „Iki 2018 metų vasario 3 d. Lietuvoje teisės aktuose buvo numatyta, kad slėptuvės ekstremaliųjų situacijų valdymui turėjo būti įrengtos visose 60 savivaldybių. Tačiau tik 9 savivaldybės turėjo gerai įrengtas slėptuves ir 35 – turėjo slėptuves, iš dalies atitinkančias nustatytiems reikalavimams.“ Viešojoje erdvėje matėme ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos informaciją, kad mokykloms nurodyta susitvarkyti rūsius. Juos susitvarkyti paraginti ir rajono gyventojai.
Kartu minėtame tinklapyje skelbiamas kolektyvinės apsaugos statinių adresai ir žemėlapis.
Kartu ir filmukas, kaip ir kur slėptis.
https://www.lt72.lt/?page_id=3040
Kolektyvinės apsaugos statiniai yra skirti laikinam gyventojų prieglobsčiui. Šie pastatai pažymėti specialiuoju ženklu – lygiakraštis mėlynas trikampis oranžinio fono kvadrate, apibrėžtame mėlynos spalvos rėmeliu. Įprastomis gyvenimo sąlygomis minimi statiniai naudojami įvairiems visuomenės poreikiams, o ekstremaliųjų situacijų metu juos galima pritaikyti gyventojams apsaugoti nuo atsiradusių gyvybei ar sveikatai pavojingų veiksnių. Dažniausiai tokie statiniai yra mokyklos, gimnazijos, kultūros, sporto centrai. Kiekviena savivaldybė rūpinasi savivaldybėje gyvenančių ir esančių žmonių apsauga ir iš anksto numato kolektyvinei apsaugai skirtus statinius.
Lankstinuką apie kolektyvinės apsaugos statinius rasite čia.
Vadinamųjų kolektyvinės apsaugos statinių, skirtų žmonių priedangai nelaimės atveju, užtektų 40 proc. šalies gyventojų, likusieji galėtų slėptis rūsiuose, požeminėse aikštelėse, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Vilnius jau viešai paskelbė visų slėptuvių adresus. Įstatymų nustatyta tvarka į klausimus atsakyti paprašėme ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos. Norėjome sužinoti:
- Prašome nurodyti visų rajone esančių slėptuvių adresus, kur gyventojai galėtų slėptis kilus pavojui.
- Ar šių slėptuvių pakaks visiems rajono gyventojams? Jei ne, kas yra daroma šiuo klausimu?
- Ar jos yra parengtos? (Savivaldybė yra skelbusi, kad duotas nurodymas atlaisvinti mokyklų rūsius)
P.S. savivaldybės informaciją gyventojams, susijusią su karu, apsisaugojimu, pagalbos rinkimu, prašome siųsti šiuo el.p. adresu. Ją skelbsime nemokamai
Į visus šiuos klausimus atsakyta vienu sakiniu: „Informacija apie tai gyventojams pateikta viešai
https://www.sirvintos.lt/lt/aktualu/2/savivaldybes-meres-ziviles-pinskuvienes-kreipimasis-i-sirvintiskius:18588 „
Nemanau, kad kalbant apie gyventojų saugą reikia rodyti savo simpatijas ar antipatijas. Juk kiekvienas rajono gyventojas, nepriklausomai nuo jo pažiūrų, turi teisę žinoti, kaip ir kur apsisaugoti. O valdžios pareiga suteikti informaciją gyventojui.
Šią informaciją skelbiame ne tam, kad gąsdintume savo skaitytojus. Tikimės, kad ji paskatins kiekvieną pasidomėti, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms, ką aptarti su šeimos nariais. Visos tos žinios praverstų kilus ekstremaliai situacijai. Nors mes labai linkime visiems mums, kad šių žinių neprireiktų.
Apie pavojų praneša sirenos ilgu garsu – turite kelias minutes susirasti rūsį – lauk iš mašinos!!!!
Kai išgirsite sireną, kurią sudarys 3 trumpi signalai – jau reikia būti rūsyje arba gultis ant žemės veidu į žemę rankas susidedant ant galvos – kojos į sprogimo pusę.
Taigi, iš fizikos:
1) sprogimo vietoje, priklausomai nuo bombos stiprumo (iki kelių šimtų metrų diametro zonoje), 6000 laipsnių temperatūroje išdega viskas – čia nepadės niekas.
2) smūgio banga – ji sugriauna pastatus arba juos apgadina. Čia tik mechanika. Todėl reikia būti apatiniuose namo aukštuose (rūsiuose) ir kambariuose be langų, arba gulėti ant žemės, jei nieko aplink nėra. Jei langai sudužo – užkalam paklodėmis ir pan.
3) susiformuoja grybas (jei sprogimas ant žemės) arba burbulas (ore) – jokiu būdu negalima žiūrėti ta kryptimi (reik ranka prisidengti akis) ir kuo mažiau rodytis – vyksta GAMA spinduliuotė (kaip rentgenas).
4) po kelių minučių grybas išplinta ir pradeda kristi tos radioaktyvios dalelės žudikės. Čia jau reik laukti tas tris dienas – radijas praneš, kai jos jau bus iš esmės sudegę.
Taigi, turėkite pasiruošę tą rankinuką/kuprinę, turėkite atskirus batus (aukštais aulais ar “guminiokus”), kuriuos paliksite po pasivaikščiojimo lauke vėliau.
Šių dalelių veikimo zona labai nedidelė – kažkiek centimetrų, tačiau nukritusios ant gyvųjų audinių, juos suardo.
Jų nesimato, jos nekvepia ir jos nejuntamos.
Per 3 dienas tos dalelės nukrenta iš to grybo ant žemės ir baigia irti.
Užtenka ir kelių minučių, kad tos dalelės sudegintų žmogų.
TAI YRA PIEŽASTIS, KODĖL PO SPROGIMO 3-is DIENAS NEGALIMA EITI LAUKĄ.
Šis reiškinys nužudė 90% Hiroshima ir Nagasaki žmonių.
Taigi, geriau išbūti 3 dienas be vandens ir maisto kažkur rūsyje, nei bėgti namo 10 minučių ir 11-ąją minutę atsisveikinti su artimaisiais arba susirgti vėžiu ir pan.
Susirenka visi mokykloj. Atskrenda lėktuvas – BUM.
Geriausia slėptis rūsiuose. Gal ir užvers, bet galima atsikapstyti