Ukrainos žurnalistų sąjunga:  Žurnalistai dirba bombų slėptuvėse per oro antskrydžių perspėjimus ir sirenas

Тимофей Борзенко / Timofej Borzenko

https://ukranews.com/news/844639-zhurnalistam-v-period-vozdushnyh-trevog-i-siren-prihoditsya-dezhurit-rabotat-v-bomboubezhishhah

/ Vertė Neringa Tuškevičienė /

   Čerkasų žurnalistas, interneto leidinio „Procherk“ atsakingasis sekretorius Nazarijus Vivčarikas (Назарій Вівчарик) “Ukrainos ir Lietuvos projekte „Parama nepriklausomai regioninei žiniasklaidai Ukrainoje“ įgyvendino temą „Vietinės žiniasklaidos padėtis, iššūkiai ir transformacija“. Tai teigiama medžiagoje, paskelbtoje oficialiame Ukrainos nacionalinės žurnalistų sąjungos portale.

Čerkasų žurnalistas, interneto leidinio „Procherk“ atsakingasis sekretorius Nazarijus Vivčarikas (Назарій Вівчарик)

  Žurnalistas akcentuoja, kad tema buvo itin svarbi, kalbėta ir apie žurnalistų darbą per krizes, kurios ypač yra dabar, karo metu. Nazarijus įsitikinęs, kad bet kokia krizė dar labiau aktualizuoja žurnalisto darbą.

   Dabar, karo metu, „Procherk“ svetainės redakcijos žurnalistams tenka dirbti visą parą, 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Taip siekiama operatyviai perduoti svarbią informaciją Čerkasų miesto ir Čerkasų srities gyventojams.

   „Tuo pačiu metu naujose realijose aiškiai suprantame, ką pranešti, o ką nutylėti. Informuojame apie savo pasiekimus ir priešo nuostolius, tačiau nesuteikiame aiškių savo kariuomenės koordinačių, nefotografuojame savo technikos, mes nefotografuojame mūsų kontrolės punktų, o parodome, kaip pastate esantys žmonės savanoriauja, padeda kariuomenei ir perkeltiesiems. Informuojame apie tai, kas įmanoma, ir neteikiame informacijos, kuri gali pakenkti mūsų kariuomenei“, – pasakoja Nazarijus Vivčarikas.

   „Sunku dirbti tokiomis sąlygomis, kai nėra vieno centro, kai mūsų regiono karinė administracija labai ilgairuošia atsakymus, kai policija sako viena, kai SBU ir karių registracijos ir įdarbinimo tarnyba nuolat dvejoja ir dirba atsargiai. Taip, mes kartais laidojame žuvusius didvyrius ir ilgai svarstome informaciją, nes ne visada karių registracijos ir įdarbinimo tarnyba leidžia apie tai informuoti, tenka ilgai derinti. Lėčiausiai dirba regiono administracija, kurią labai sunku pasiekti dėl neišvystyto spaudos tarnybos darbo. Tuo pat metu Čerkasų miestas dirba gerai. Viskas greitai ir efektyviai.“, – pabrėžė Vivčarikas.

   Savanorių ir humanitarinės pagalbos centrų poreikiai, valdžios pareiškimai taip pat yra nuolatinės žurnalistų pranešimų temos.

   „Apskritai mūsų svetainė šiandien Čerkasuose tapo ne tik internetiniu naujienų leidiniu, bet savotišku naudingu šaltiniu, kuriame surenkama daug reikalingos informacijos. O šiuolaikinių technologijų laikais mūsų puslapių auditorija Facebook, Telegram , Instagramas pradeda augti. Pirmiausia žmonės eina į Telegramą: ten taip pat pridedame daug visos Ukrainos informacijos iš oficialių šaltinių, pateikiame statistiką, patarimus Telegrame, informuojame apie imigrantų istorijas“, – pasakojo žurnalistas.

   Kalbėdamas apie redakcinio darbo organizavimą, pašnekovas atkreipė dėmesį, kad aikštelėje Čerkasuose nuolat dirba trys jo kolegos, jiems tenka tarpusavyje keistis, ypač aviacijos perspėjimų ir sirenų periodu.  Yra informacijos perdavimo problemų, nes ne visose slėptuvėse yra internetas, kai kuriose slėptuvėse šalta, žmonės peršalo. Ir vis dėlto trys žurnalistai pajėgia visapusiškai informuoti skaitytojus.

  „Esame žinomi, mus skaito, mumis pasitiki, todėl gauname daug informacijos, taip pat yra daug prašymų. Orientuojamės į bendrus veiksmus dėl Ukrainos pergalės. Mūsų Ukrainos ir Lietuvos projekto dėka turiu daugiau pažįstamų ir draugų. Todėl aprašiau situaciją Čerkasų srityje, iš esmės informavau užsieniečius apie situaciją Ukrainoje. O mano rubrikos anglų kalba buvo publikuotos Lietuvoje ir Amerikoje, nes dažnai žmonėms sunku suvokti realybę ir atrodo, kad viskas nėra taip, kokia yra iš reali situacija.

   Tikiu, kad Ukraina, Ukrainos žmonės ir mūsų Ukrainos ginkluotosios pajėgos laimės!“ – savo istoriją apibendrino Čerkasų žurnalistas Nazarijus Vivčarikas.