Mielai draugei Alvydai Vadeikienei
Kažkur tolyn nubėgusi jaunystėPaliko dvelksmą, prisiminimus,
O taip norėtųsi atgal sugrįžti,
Surinkti džiaugsmą, nešti į namus…
Jie nebegrįš, neverta Tau liūdėti,
Matykim šiandien ryškesnes spalva,
Mylėkim dieną, o joje pasėki
Suaugusias jau mūsų svajones…
Nesugražinsi to, kas buvo – tai praėjo,
Tiktai širdis nerimsta – ji jauna.
Ir dar nebijo jausti šalto vėjo,
Ji dar nestoja ties gyvenimo riba.
Sveikiname su gražiu jubiliejumi.
Kalnalaukio mergaitės