Po to, kai rašėme: neįgalieji kelia savo problemas

   Po kreipimosi į Jūsų portalo skaitytojus, rajono gyventojus, dėl Neįgaliųjų reformos, sulaukiau keleto el. laiško ir sulaukiau kelių telefono skambučių. Gavusi siuntėjų leidimą, garantavusi jų anonimiškumą, dalinuosi laiškuose išsakytomis problemomis.

   „Norėčiau trumpai reaguoti į jūsų klausimus. Jokio skirtumo, kaip mane vadins, ar neįgaliuoju, ar asmeniu su negalia. Esmė ne čia. Svarbu, ar neįgalus žmogus gauna pagalbą. Esu 35 proc. darbingas. Turiu teisę visiškai nedirbti. Bet atleiskite, su kiek daugiau nei 300 eurų neįgalumo pensija negaliu sau to leisti. Juo labiau, kad ir vaikai nepilnamečiai, turiu žmonai padėti. Labai norėčiau bet kam atiduoti savo neįgalumo pensiją, jei kartu ir ligą pasiimtų“.

   „Širvintų rajone aš asmeniškai negaunu jokių paslaugų, susijusių su negalia. Taip, yra mankštos baseine nemokamai. Bet vos tik paskelbiamas kvietimas registruotis, paskambini, o vietų jau nėra. Kaip taip gali būti? Jau du kartus taip nutiko. Stovi tas baseinas rytais tuščias, kodėl neleidus neįgalaus žmogaus?“

   „Diabetikams , pasirodo, priklauso nemokamas gydomasis pedikiūras. Pirmiausia, mūsų rajono medikai paslaugos net nepasiūlo, lyg savo pinigus taupytų. Aš apie ją sužinojau tik gulėdama Vilniuje ligoninėje. O paslaugą gaunu dabar tik Ukmergėje. Kodėl? Visai netyčia sužinojau, kad ir Širvintose yra diabetinės pėdos kabinetas, bet niekur nėra jokios informacijos“

  „Pati rimčiausia problema – medikų trūkumas. Eilės pas specialistus kosminės. Liepia po pusmečio pasirodyti, bet registracija nevyksta. Štai kad ir dabar. Vaiką vasarą išvėrė, reikalinga dermatologo, bet talonėlių iki vasario mėnesio nėra. Ar tai normalu? Juk tas bėrimas yra dabar, dabar ir gydymo reikia.“

  „ Labai komplikuotas susisiekimas su medicinos įstaigomis. Širvintose gydytojų trūksta, tad dažnai tenka važiuoti į Ukmergę arba Vilnių. Kažkada buvo žadėtas žaliasis koridorius ir tiesioginis autobusas į Santariškes. Jo nėra. Į Ukmergę ryte nuvažiavęs tik vakare gali grįžti. Ir tai iki Širvintų. O ką daryti, jei gyveni kaime?“

  „Noriu ir aš parašyti. Pati nesikreipiau, bet pažįstama kreipėsi dėl būsto pritaikymo. Prašė vietoj vonios įrengti dušo kabiną, nes nepajėgia įlipti į vonią. Jai buvo atsakyta, kad nėra pinigų. Žmogus po stuburo operacijos. Jei teko operuoti, tai problema rimta. Linkiu nesusirgti ir nepatirti to, ką patiria neįgalieji. Ypač tie, kuriems sudėtinga judėti“

  „Neteko matyti jokios informacijos apie paslaugas neįgaliesiems rajone, o tikrai esu iš tų, kurie daug skaito ir domisi. Galbūt ji teikiama tik draugijos nariams? Bet kodėl neįgalūs žmonės skirstomi į savus ir svetimus? Ar čia jau tokia specifinė rajono problema?“

  „Ar galit man atsakyti? Išgirdau per radiją, kad vėl keičiama kompensuojamų vaistų tvarka. Vėl skirs tik pigiausius vaistus. Jau daug metų vartoju vaistą, kuris nuolat tai kompensuojamas, tai ne. Po bandymų jį pakeisti pigesniu atsidūriau ligoninėje. Tad man nieko nelieka, kaip tik nepirkti to kompensuojamo, o pirkti tą, kurį gydytojas skyrė, bet mokėti pilną kainą. Negi politikai geriau žino už medikus, kokio vaisto man reikia?

  Dėkoju visiems už pasitikėjimą. Jei ir Jūs turite pastabų, rašykite ir skambinkite. Juk kartais mes, sveikieji, net neįtariame, ko reikia su liga gyvenančiam žmogui.

   Labai laukiu Jūsų pamąstymų el. paštu alyteskeberiene@gmail.com