Įdomi kelionė į Nalšios žemę

   Nenurimstantys Širvintų bočiai vėl keliauja. Ir ne bet kur, o į „Bočių“ pirmininko Vlado Jablonsko tėviškę – Švenčionis. Norinčių buvo tiek daug, jog įprastas autobusas netiko, teko nuomoti 58 vietų. Kelionei oras pasitaikė puikus. Bevažiuojant Genovaitė Abromavičienė pateikė įvairios informacijos apie lankytinas vietas, o švenčioniškis V. Jablonskas pasidalino prisiminimais apie savo vaikystę vienkiemyje, mokyklinius metus, apie savo draugą tautodailininką Juozapą Jakštą, pas kurį numatyta apsilankyti.

  Pirmasis sustojimas Labanore. Apie sudegintą šios gyvenvietės bažnyčią papasakojo čia dirbanti moteris. Stebuklu laikoma, kad per dvejus metus pavyko atstatyti tokią pačią bažnyčią, kokia buvo prieš gaisrą. Ant sienų kryčiaus kelias sukurtas tik iš degėsiuose rastų vinių. Kaip pasakojo tų įvykių liūdininkė, naktį subėgę labanoriečiai visi verkė. Be galo gaila labai vertingų ir brangių sudegusių šventų paveikslų.

   Ir vėl į autobusą – laukia Švenčionys. Švenčionių rajonas besiriboja su Baltarusija. Pro rajoną teka Žeimena su intakais. Ši upė ypatinga tuo, kad prasideda ir baigiasi tik savame rajone. Žeimena yra švariausia Lietuvos upė. Tyvuliuoja 284 ežerai (didžiausias – Kretuonas). Miškai užima pusę rajono teritorijos,didžiausi – Labanoro–Pabradės giria ir Adutiškio miškai. Rajono teritorijoje yra trys miestai: Švenčionys, Švenčionėliai ir Pabradė bei trys miesteliai: Adutiškis, Kaltanėnai ir Labanoras.

   Kažkaip keistai atrodo Švenčionėliai, gyventojų skaičiumi lenkiantys Švenčionis, tačiau savivaldybė yra Švenčionių mieste.

   Labai rūpėjo pamatyti ir pabendrauti su V. Jablonsko vaikystės draugu ir štai autobusas sustoja šalia Juozapo Jakšto sodybos. Šeimininkas keliautojus pasitiko prie įspūdingų vartų. Nuo pirmųjų pono Juozapo žodžių supratome, kad jis labai myli savo tėvynę. Nuo 1988 metų Sąjūdžio Švenčionių skyriaus vadovas, įkūrė Tautininkų sąjungos Švenčionių rajono skyrių, kelis metus buvo jo pirmininku. Vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo atstatinėti koplytstulpius, kryžius. J. Jakšto sukurtas trijų dalių kryžius stovi Kryžių kalne. Sukūrė daugiau kaip 200 medžio skulptūrų, altorių, bareljefų, dekoratyvinių drožinių, jiems būdingi raiškūs vaizdai, krikščioniški ir tautiniai ženklai bei simboliai. Sodyboje pasistatė koplyčią.

   Skulptorius širvintiškiams mielai pasakojo ir rodė savo darbus. Sunku įvardinti labiausiai patikusį darbą. Iš storiausių ąžuolų sukurtos figūros žavėjo atvykusius. Apie kiekvieną savo kūrinį tautodailininkas nuoširdžiai pasakojo ir aiškino. Ypač įsiminė didžiulis jo kūrinys, kuriame pavaizduoti asmenys, turėję įtakos Lietuvos valstybės puoselėjimui: vienoje pusėje Lietuvos karalius Mindaugas, kitoje – Didysis kunigaikštis Vytautas, per vidurį ąžuolas, o jo viršutinėje gilėje Jonas Paulius, žemiau dvi poros gilių: viršutinėse pavaizduoti Vytautas Landsbergis ir Jonas Žemaitis, žemesnėse – Ronaldas Reiganas ir Borisas Jelcinas. Sovietų laikais dažnai menininko namuose lankydavosi saugumiečiai vis tikrindami, kas kuriama, ar darbai neprieštarauja sovietinei propagandai. Ne kartą J. Jakšto dirbtuvės buvo padegtos ir tik atsitiktinumo dėka nesuliepsnojo gyvenamasis namas. Tiek kūrinių, tiek įdomių atsiminimų. Šioje sodyboje užtrukome daugiau nei tikėtasi, ne viską pamatėme, ne viską suspėjo papasakoti tautodailininkas, o jau laikas skubėti tolyn. Vaikystės draugai Vladas ir Juozapas tik trumpam apsikabinimui teturėjo laiko.

   Švenčionyse apsilankėme Nalšios muziejuje, gidė papasakojo apie skaudžią rajono dalią, kai buvo šaudomi žydai, apie pasikeitusį rajono centrą, apie rajono gyventojų sudėtį. Švenčionių rajone gyvena daug rusų, lenkų. Katalikų bažnyčioje mišios laikomos dviem kalbomis – lietuvių ir lenkų, yra rusų cerkvė.

   Po pietų restorane dar laukė kelionė į Adutiškį, į Sirvėtos regioninį parką. Čia po įdomaus gido pasakojimo apie mitines būtybes visus traukė pasivaikščioti mitologiniu taku, tačiau lietutis šiai kelionei sutrukdė.

   Bevažiuojant namo vienbalsiai nutarta, jog labai graži ir įdomi mūsų Lietuva, kiek dar neaplankytų, nepamatytų vietų. Tad šioji tikrai ne paskutinė bočių kelionė.

“Bočių” informacija