Ankstyvą Sekminių rytą išvykome iš Širvintų, keliavome per Lietuvą ir Lenkiją miškingu keliu, kur kadaise medžioti mėgo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščiai. Pasiekėme istorija dvelkiančią vietą – atkurtą senovės baltų genčių – jotvingių ir prūsų gyvenvietę, kur pasigrožėjome originaliais mediniais nameliais, pilimi, ramybe… Kadaise šiuose kraštuose mėgo medžioti Vytautas Didysis, Jogaila ir Žygimantas Augustas.
Vygrių nacionaliniame parke apsilankėme barokiniame kamaldulių vienuolyno ansamblyje.
Apžiūrėjome vienuolyno eremitoriumą, uždarą kamaldulių namelių kompleksą, o nuo varpinės bokšto pasigrožėjome Vygrių ežero, turinčio 26 salas panorama.
Sekminių šventė, gražios giesmės, pasipuošusi bažnyčia berželiais. Pamatėme kuo grožėjosi pats popiežius Jonas Paulius II: Vygrių bažnyčios ir Kamaldulių vienuolyno baltais stogais, miškų žaluma ir nuostabiais ežerais. Popiežius į Vygrius atvykdavo dar jaunystėje, ieškodamas poilsio, tačiau iki šiandien čia gyva buvusios katalikų bažnyčios galvos dvasia. Šiame komplekse įsikūrusi jo vardu pavadinta biblioteka, svečių namai, kur popiežius ilsėjosi, kūrybinių darbų centras. Bažnyčios kriptoje pamatėme garsųjį „Mirties šokio“ paveikslą, kuriame giltinė kviečia vienuolį šokti, taip pat požemiuose sutelktus vienuolių kapus.
Pasivaikščioję po kompleksą važiuojame į Augustavą – Lenkijos „Šiaurės Veneciją“, pavadintą LDK didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto vardu. Vienas iš svarbiausių gamtos ir istorijos paminklų mieste yra 1824-1839 m. nutiestas Augustavo kanalas, jungiantis Vyslos ir Nemuno upes. Plaukėme laivu Augustavo ežerynais ir, įveikę kanalo šliuzą, pasieksime Studzeničną.
Užeiname į bažnyčią bei stebuklingos Dievo Motinos koplyčią. Istorijos šaltiniai teigia, kad karo metais buvo subombarduotas visas miestas, bet ši bažnyčia liko tik todėl, kad ją apsaugojo stebuklingoji Dievo motinos statulėlė. Apie šią galią daugybė liudijimų.
Ši Vietovė yra garsi šuliniu su gydančiu vandeniu. Popiežiaus Jono Pauliaus II vizitą čia primena bronzinė skulptūra, kur keliautojai palietę popiežiaus skulptūros ranką, su mintyse išsakytais prašymais, tiki, kad svajonės išsipildys. Gal ir taip, nes prausiasi veidus ir akis visi.
Šalia bažnyčios – Antano Baranausko kapas ir paminklas. Atidavėme pagarbą, nusifotografavome atminimui.
Po įsimintinų ekskursijų – šventinė vakarienė privačiame restorane.
Dėkojome kelionės organizatoriams, vairuotojams iš Makaliaus firmos, profesionaliai, rūpestingai gidei Jolantai. Svarbiausia – vieni kitiems, kad maloniai kartu pabuvome.
LPS „Bočiai“ Širvintų bendrijos taryba
Ona Valančienė
Rašydami komentarą prisiimate visą atsakomybę dėl galimų pasekmių. Komentuokite atsakingai!