Užjaučiame

Laikas nenuneš į užmarštį Mokytojos, Kolegės, Bendražygės Zofijos Jablonskienės atminimo

Nėra mirties – yra tik kelio vingis. Nauja erdvė prie kelio pabaigos. Net ir tada, kai kraujas stingsta, Veidas bąla….

Išėjo… iš kur negrįžta niekas, Palikęs svajones, godas, namus… Visiems širdy gėla gili išlieka, Ir skausmas, kad daugiau Jo nebebus

Ji gyvens gėlės kiekvienu žiedu, Bus vėjeliu ir plaukus sušukuos. Bus skarele, kai ašara nurieda, Ir tik sapne paguodos ranką

Žmogus bejėgis ir gamta, ta visagalė Prieš juodą nebūtį lemties. Sprendimo jos pakeisti nieks negali, Nors taip reikėjo Tavo rankų

Jus palietė tamsa ranka vėsia, Dabar jokia užuojauta neguodžia, Nebent viltis, kad neišnyks dvasia, Kad liks darbai, sumanymai ir žodžiai.

Jei dar įmanoma Tave paguosti, Žinok, kad širdys mūsų gedi su Tavim. Tik žmogui skausmą pažaboti, Surast ramybę, susitaikyt su

Su giliu liūdesiu pranešame, kad šiandien mus paliko mylima Mamytė Birutė Didienė. Pašarvota bus laidojimo namuose

Sau į kelią neėmiau aš nieko, Viskas Jums, brangieji mano, lieka. Žemė, kvepianti medum ir gėlėmis Ir dangus, nusėtas žvaigždėmis.

Čiobiškio bendruomenės nariai nuoširdžiai užjaučia Vidmantą Raudeliūną ir Letą Šmaukštienę, bei visus artimuosius, mirus mylymai Mamytei. Liūdime

Išėjo iš kur negrįžta niekas, Palikus svajones, godas, namus. Visiems širdy gėla gili išlieka, Ir skausmas, kad daugiau Jos nebebus.

Žmogus – tik žemės svečias, Ir turi jis sugrįžt namo. Bet kaip sunku išleisti jį į kelią, Kuriuo negrįžta

Gyvenimas taip jau surėdytas, kad džiaugsmas ir skausmas eina kartu ir vis keičia vienas kitą. Žmogus dažnai pasigiria džiaugsmu, bet