Liepsnojo Baltijos šalių vienybės ir draugystės šimtmečio laužai

/ Nuotraukų autorius Virginijus Sarpauskas / Krašto naujienos /

   1992 m., Suomijai švenčiant nepriklausomybės 75-metį, pirmą kartą buvo surengtas „Senovinė ugnies naktis“renginys. Šis renginys per daugelį metų tapo tradicija daugelyje Baltijos jūros pakrantės šalių – prie projekto prisijungė Lietuva, Latvija, Estija, Švedija, Lenkija ir Rusija.
       Paskutinį rugpjūčio šeštadienį uždegami simboliniai Baltijos jūros pakrantės šalių laužai, kurie simbolizuoja draugystę, vienybę ir Baltijos jūros šalių bendrą istoriją, kultūrinį paveldą. Uždegami simboliniai laužai primena ir apie Baltijos jūros reikšmę, jos išsaugojimą ateities kartoms.
     Šiais metais „Senovinės ugnies naktis“ organizatoriai renginį skyrė Baltijos kelio trisdešimtmečiui paminėti. Kvietė prisiminti visus, kurie prieš 30 metų įsiliejo į Baltijos kelio vienybės bangą ir prisidėjo prie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo.
Laužai Lietuvoje Baltijos kelio trisdešimtmečiui atminti liepsnojo Melnragėje ir Giruliuose prie gelbėjimo stočių, Endriejavo „Atgimimo“ parke, Nemirsetoje, ties Šaipių kaimu, Karklės kaime, prie Olando kepurės skardžio, Kukuliškiuose, centriniame Nidos paplūdimyje, Juodkrantėje ties mažąja gelbėjimo stotimi, prie Palangos tilto, Šventojoje, prie Šventosios upės žiočių.
     Kaip teigia organizatoriai, iki renginio pradžios, rugpjūčio 31 dienos 20.30val. buvo registruota 1141 vienybės laužų vieta. Simboliniai laužai uždegami net ir tose šalyse, kurios neturi Baltijos jūros pakrantės.