Be namų likę paukščiai

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS /

/ Nuotraukos autoriaus /

   Padėkite MAN. Aš esu jauna mama. Po Širvintas blaškosi pikta ir nelaiminga giltinė su dalgiu rankose ir pjauna visą augmeniją palei vandens telkinius. Prie vieno tvenkinio, tankioje žolėje suradom jaukią ir saugią vietą savo lizdui susisukti. Aš sudėjau kiaušinius ir maniau be didelių rūpesčių sulaukti vados iš penkių – šešių jauniklių.

   Bet vieną dieną piktos ir nelaimingos siųsti blogio kariai nupjovė visą, mus saugojusią ir mums namus atstojusią žolę. Dabar, dieną naktį turim saugoti savo, lyg ant delno atvirus namus, nuo kitų paukščių ir žmonių. Akys iš akiduobių šoksta, širdis iš krūtinės veržiasi…

    Rimtoji dalis. Gaunu pranešimą apie prie daugiaaukščių namų vaikščiojančias, pasimetusias antis. Nuvažiuoju į vietą.

   Ant vieno tvenkinio kranto matau sėdinčius tris antinus. Sutinku vieną senelį vaikščiojantį su anūke. Pakalbam. Pasirodo, jis yra žvejys mėgėjas. Jis taip pat susirūpinęs, kad nupjovė visas tvenkinių pakrančių žoles. Jo nuomone, žuvys tuoj nerš ir joms labai trūks tų žolių. Žolės, tiksliau – pakrančių augalai, praturtina vandenį deguonimi. Paklausiu apie antis, tai vyras iškart pasako, kur ančių lizdas ir nurodo kelių sprindžių tikslumu vietą.

    Nuėjęs matau netoli tos vietos, ant tiltelio tupinčią ančių porelę. Už kelių minučių įvyksta tikras mūšis. Kiti du antinai puola jų lizdą. Taip jau gamtoje surėdyta, kad svetimi antinai patinai naikina kitų kiaušinius ir jauniklius.

  Nemanau, kad visi žmonės toli nuo žvėriškos gyvūnijos pažengę.

   Norėčiau gauti atsakymus į tokius klausimus:

  • Ar galima pjauti vandens telkinių – tvenkinių, upių ir ežerų pakrančių augalus, kai juose peri paukščiai ir neršia žuvys?
  • Ar pasirašant darbų pirkimo – pardavimo sutartį ir numatant konkrečią darbų atlikimo datą, buvo atsižvelgta į paukščių perėjimą ir žuvų neršimą?
  • Ar prieš pasirašant darbų pirkimo – pardavimo sutartį buvo atlikti tyrimai, ir nustatyta, kiek ir kokių paukščių peri Širvintų miesto vandens telkinių pakrantėse?
  • Ar rangovui buvo keliami atitinkami reikalavimai, ir tikrinama jo kvalifikacija, reikiama atlikti šiuos, aukščiau minėtus darbus?

Virginijus Sarpauskas yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys nuo TS-LKD

11 thoughts on “Be namų likę paukščiai

  • 2020-05-12 at 19:11
    Permalink

    1998 m. baigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Aplinkos inžinerijos fakultetą, aplinkos apsaugos inžinierė, 2003 m. aplinkos inžinerijos magistrė.

  • 2020-05-10 at 13:54
    Permalink

    Ne MUMS, o tiems kurie ją renka.

  • 2020-05-10 at 12:58
    Permalink

    Žmonės, negi dar nesuprantate? Dabartinė vadovė „iškastravo” visus savivaldybės specialistus. Yra tik vienas visų sričių specialistas ir viena teisinga nuomonė ir nesvarbu, kad šis žmogus gal net vidurinės nebaigė. Užuojauta mums visiems.

  • 2020-05-10 at 03:32
    Permalink

    bet kam taip baisiai nusienaut visa augmenija? baisiai ir vizualiai ir gamtosaugiskai! kas per holokaustas vargsam pauksiams? savivaldybe turetu prisiimt atsakomybe kuo greiciau ir pasodinti zeldiniu aplink tvenkini! gal net kita savaite!! kuo greiciau.

  • 2020-05-09 at 22:33
    Permalink

    Miškininkai gal jau kokiu dešimt metu gegužės ir birželio mėnesiais nekerta jaunuolynu dėl perinčiu paukščiu

  • 2020-05-09 at 22:29
    Permalink

    Tikrai turėčiau ką dar parašyti. Bet tiesiog nenoriu. Ir visai nenoriu, kad iešmininkas su trimeriu rankose būtų nubaustas. Esmė visai kitur. Tiesiog tikiuosi, kad sąmoninga visuomenės dalis, žinanti, ar iš nuotraukų atspėjusi, kur tas lizdas randasi, nei patys nesiartins, bet dar svarbiau, ir kitus stabdys nuo artinimosi prie perinčios anties lizdo. Galiu užtikrinti, kad naudojau labai artinančią optiką, tai iki anties buvo mažiausiai kokie aštuoni metrai. Taip, pat būtų prasminga tą kelelį iš abiejų pusių aptverti kokia “STOP” juosta. Dar galima būtų pakabinti paveikslą su lizde tupinčios anties vaizdu. Tik, jeigu kam nors tai rūpi. Mano manymu, gamtos apsauga pati turėtų visus mus aplenkti, ir pati tai padaryti. O, jeigu žmonių gelbėjimo iniciatyvą kas nors nuspręstų kritikuoti… Bet nemanau.
    Turiu atsisiuntęs “Beržės tvenkinių augmenijos šalinimo ir sutvarkymo darbai” sutartį, tai galiu užtikrinti, kad jokių gamtosauginių reikalavimų rangovui nėra nenumatyta. Bet nesismulkinkim. Darykim, kas nuo mūsų priklauso. Dėkui.

  • 2020-05-09 at 20:40
    Permalink

    Labai teisingas ir jautrus straipsnis. Ir nuotraukos…. Ačiū autoriui. Bet norėtųsi ir gamtosaugininkų nuomonę išgirsti tuo klausimu.

  • 2020-05-09 at 20:35
    Permalink

    Teko nemažai keliauti po Vokietiją, Norvegiją. ne tik po didmiesčius, bet ir po provinciją. Atkreipiau dėmesį į tai, kad kiek tik teko matyti tvenkinių, jie visi buvo apaugę natūralia augmenija, kurios niekas niekada nešienauja. Natūralios gamtos, jos augmenijos ir gyvūnijos salos miestuose ir mie – tai šiandien yra didelė vertybė. Žinoma, tiems, kurie tai supranta.

  • 2020-05-09 at 19:50
    Permalink

    Iškart matosi, kad rajone nėra profesionalaus apželdintojo. Žinotų, ką ir kada daryti

  • 2020-05-09 at 19:18
    Permalink

    O po to stebimės vaikų žiaurumu vyresniems, mažesniems, tēvams. Patys to žiaurumo mokome. O jie viską mato ir dedasi į savo širdeles

  • 2020-05-09 at 19:09
    Permalink

    Mačiau ir aš kaip blaškosi paukščiai. Tik dvikojis homo sapiens yra toks žiaurus

Parašykite komentarą

*

code