Kokia ateitis laukia „Lešeko“?

    Prieš 10 metų, 2010 m. balandžio 10 d. sudužo lėktuvas „Tu-154“, skridęs iš Varšuvos į Smolenską. Juo skrido 96 žmonės, tarp kurių buvo ir Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis. Nė vienas lėktuvo keleivis ar ekipažo narys neišgyveno. Taip per vieną akimirką žuvo didžiulė dalis Lenkijos valstybės politinio ir karinio elito.

   Prezidentas Lechas Kaczynskis be galo mylėjo Lietuvą. Jis buvo ir iki šiol lieka daugiausia per savo kadenciją (16 kartų) lankęs Lietuvą užsienio šalies prezidentas.

     Kaip ir daugelis kitų, buvau sukrėstas baisios tragedijos. Gyvendamas tuomet Širvintose nusprendžiau, kad reikia įamžinti geriausio Lietuvos draugo – prezidento Lecho Kaczynskio ir Lenkijos elito šviesią atmintį. Juolab, kad Širvintų kraštas turi stiprias istorines sąsajas su Lenkija: netoli Širvintų buvo nutiesta demarkacinė linija, kurią 1919 m. birželio 18 d. Lietuvos prašymu nustatė Antantė. Linija skyrė dvi broliškas tautas ir valstybes, istorijos valia tuo metu kariavusias tarpusavy. Čia XX amžiaus pradžioje vyko žūtbūtinės Lietuvos valstybingumo kovos su bolševikais ir lenkais. Šiandien pasakiško grožio Širvintų kraštas tai daugiatautė „valstybė“, kurioje vietos pakanka draugiškai sutarti visiems – ir lietuviams, ir lenkams, ir rusams.

    Mąstydami tuo gedulo metu, kas geriausiai tiktų Lecho Kaczynskio atminties įamžinimui, su bendraminčiais apsistojome ties ąžuolu. Kodėl? Nes ąžuolas Lietuvoje pelnė ypatingą pagarbą ir ąžuolui nei amžiumi, nei drūtumu neprilygo joks kitas medis. Kas nežino senojo Stelmužės ąžuolo? Be to, senovėje ąžuolas lietuviui buvo ir maistas, ir vaistas. Ąžuolai, kaip senovėje taip ir dabar, tebesodinami įvairiomis progomis. Vienas seniausių proginių ąžuolų – daugiau nei prieš 300 metų pasodintas Sandariškių ąžuolas, netoli Nemunėlio Radviliškio, skirtas taikos sutarčiai su švedais. Jau mūsų laikais pasodintas Žalgirio memorialinis parkas netoli Cinkiškio, Tautinio atgimimo ąžuolynas Ožkabaliuose, Pasandravyje auga ąžuolų alėja Maironiui, o Lenkimuose – ąžuolai Simonui Daukantui ir kt. Ir toliau sodinama nemažai pavienių ąžuolų parkuose ir skveruose, pakelėse ir prie mokyklų vietinėms šventėms prisiminti – juk tai gyvi paminklai ateities kartoms!

    Norėjome, kad ąžuoliukas atsirastų Širvintų miesto centre, tad su oficialiu prašymu kreipiausi į tuometinę tarybą. Turiu pripažinti ir pasidžiaugti, kad žiniasklaidos bendradarbiavimas su tuometine Taryba ir rajono meru Kęstučiu Pakalniu buvo pavyzdingas. Nesu girdėjęs (buvau tada irgi direktorius/redaktorius/leidėjas internetinio dienraščio www.intoszinios.lt) savo atžvilgiu nei vieno nepagarbaus ar pašaipaus žodžio. Ir iš tikrųjų, Tarybos sutikimą gavome jau po savaitės! Širvintų girininkija (Ukmergės miškų urėdija) dovanojo ąžuoliuko sodinuką.

    2010 m. gegužės 10  d., pirmadienį, Širvintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje klebonas Jonas Klimas ir susirinkusieji meldėsi už žuvusiųjų katastrofoje prie Smolensko sielas. Iki šiol nežinau, kas užsakė ir sumokėjo už mišias. Laikai tada buvo sunkūs, šalis dar ne iki galo atsitiesė po 2007–2008 m. pasaulio finansų krizės. Įtariu, kad tai padarė meras K. Pakalnis. Neretai iš savo pinigų mokėjęs už gėlių puokštes ir suvenyrus savivaldybės svečių delegacijoms pagerbti. AČIŪ.

    Mišioms pasibaigus susirinkome ties savivaldybės skveru, kur Lenkijos Respublikos ambasados I patarėjui, merui, tarybos nariams, administracijos ir žiniasklaidos atstovams dalyvaujant įvyko iškilmingas ąžuoliuko pasodinimas. Mintyse pavadinau jį „Lešekas“. Taip tikriausia mama vadino Lenkijos prezidentą vaikystėje. Beje, neradome lėšų atminimo lentos įrengimui, tam kad ateinančios karto žinotų „kieno“ tai yra ąžuolas. Tūrint omenyje, kad ąžuolai gyvuoja 500-1000 metų, manau tikrai lentelės reikėtų, tam kad net galbūt ir ateiviai, savo laiku sužinotų apie garbingus Širvintų krašto žmones. Gal dabartinė rajono Taryba ir gerbiama merė Živilė Pinskuvienė padės išspręsti tą klausimą?

   Beje, apie dabartinės valdžios veiksmus. Š.m. birželio 17 d. Širvintų rajono savivaldybės puslapyje perskaičiau, kad „vykstant projekto „Centrinės aikštės Širvintų mieste įrengimas“ darbams, siekiant apsaugoti medelį, jis saugiai perkeltas ir pasodintas Nepriklausomybės aikštėje.“Gerbiu Tarybos sprendimą, bet labai Jūsų prašau skirti ypatingą dėmesį ir saugoti tą medelį. Čia nėra jokios politikos. Tai tarptautinio ir tarpvalstybinio mąsto ąžuolas. Jame amžiams gyvuoja 96 Lenkijos respublikos elito sielos.

Pavel Kobak

Nuotr. Marijan Paluškevič, Virginijus Sarpauskas

2 thoughts on “Kokia ateitis laukia „Lešeko“?

  • 2020-05-13 at 07:35
    Permalink

    Taip ir nesuprantu, kam tą medelį persodino. Kad ant viršaus savo ranką uždėt?

  • 2020-05-13 at 07:34
    Permalink

    Lėktuvas sudužo balandžio 10 d. 2010 metais

Parašykite komentarą

*

code