Vyčio kryžiaus ordino kavalierės Libos Mednikienės atminimas įamžintas bareljefu

   Lietuvos partizanų talkininkės, Vyčio kryžiaus ordino kavalierės Libos Mednikienės atminimas įamžintas bareljefu Nepriklausomybės aikštėje, priešais namą, kuriame ji kažkada gyveno. Žydų tautybės moteris buvo apdovanota Vyties Kryžiumi.  Bareljefą  pagal šviesaus atminimo skulptoriaus Romualdo Kvinto idėją sukūrė menininkas Mindaugas Šnipas.

   LRS.LT “Žydų narsuoliai kovose už Lietuvos laisvę” rašoma:

   Liba Mednikienė civilė pilietė (1875-1941) apdovanota antrosios rūšies Vyties Kryžiaus ordinu
Liba Mednikienė (Mednik), Leizerio duktė, gimė apie 1875 metus Ukmergės apskrities Gelvonų valsčiaus Jaskaudžių kaime. Pagal profesiją – prekybininkė.
Gyvendama Širvintose, karo su lenkais metais rinko karines žinias ir teikė Lietuvos kariuomenei bei partizanams, siuntė lietuviams lenkų štabų dokumentus ir pinigus. Dažnai žvalgybinę medžiagą rinko per savo tautiečius žydus, buvojusius lenkų okupuotoje Lietuvos dalyje. Apie viską pranešdavo lietuvių partizanų vadams. Mūšių metu saugodavo pas save partizanų paliekamas stambias pinigų sumas (knygoje apie Širvintų valsčių „Širvintos“ aprašytas atvejis, kai lenkams staigiai įsiveržus į Širvintas, pas L. Mednikienę buvo palikta stambi pinigų suma, kurią moteris vėliau grąžino lietuvių karinei vadovybei). Jos žinioje buvo ir Neutraliojoje zonoje veikiančių partizanų šovinių ir granatų atsarga. Dažnai „pati išdavinėjo mūšių metų partizanams šovinius ir bombas”. Jos bute lietuviai partizanai gaudavo prieglobstį, čia buvo ir jų
štabas.
Po Nepriklausomybės karo dirbo prekybininke. Buvo labai gerbiama Širvintų miestelyje. Toje pat knygoje apie Širvintų valsčių aprašytas Prezidento Antano Smetonos apsilankymas miestelyje. Nepriklausomybės aikštėje buvo pastatyti gražūs vartai. Abiejose gatvės pusėse, prie vartų, stovėjo mokiniai, mergaitės mėtė po kojomis Prezidentui gėles, o jis su Mednikiene už parankės įžengė pro tuos vartus ir ėjo toliau per Širvintas.
Be Vyties Kryžiaus, 1929 metų rugsėjo mėnesį dar buvo apdovanota Nepriklausomybės medaliu. Širvintų miestelio istorijos tyrinėtojo Stanislovo Dačkos teigimu, Liba Mednikienė kartu su kitais miesto žydų tautybės gyventojais karo pradžioje,
1941-ųjų ankstyvą rudenį, buvo sušaudyta Pivonijos šile. Buvęs mokytojas girdėjęs pasakojimą, kad prieš egzekuciją, nusipelniusiai širvintiškei buvo pasiūlyta gyvybė, tačiau ji atsisakė pasigailėjimo, pasilikusi kartu su šeima ir kaimynais. Nors kas tai galėjo papasakoti – juk vieninteliai liudininkai buvo budeliai…
Pivonijos miške iš viso buvo sušaudyta apie 12 tūkstančių Ukmergės krašto žydų.
Kita Širvintų istorijos žinovė bibliotekininkė Emilija Dalinkevičiūtė prisimena prieškaryje buvusią Libos Mednikienės parduotuvėlę. Ji taip pat patvirtina, kad kaimynė Liba buvo savotiška miestelio įžymybė, tačiau sako, kad jos šeima buvo išvežta į Pivonijos girią jau likviduojant paskutinius Širvintų žydus – ligi tol sušaudžius visą geto
jaunimą. Prieš tai juos varė dirbti Šešuolėlių dvare, į Rukšos malūną ir lentpjūvę. Tai galėjo būti apie 1942 metų antrąją pusę.
Miestelio gyventojai su tyliu gailesčiu laukė – o gal Libos Mednikienės neveš… Išvežė. Paguoda nebent ta, kad šaudė ne kaimynai – ne širvintiškiai.

Parašykite komentarą

*

code