Mūsų mokykla
/ VIDMANTAS MATEIKA /
Mūsų rajone švietimo reformų jau yra buvę ne viena. Vienos reformos keitė mokytojų darbo užmokestį, mokymo strategiją, kitos – mokyklų klasių komplektus. Kaip jau žinote, švietimo reformas formuoja Švietimo ministerija, na o mokyklos ir jų išdėstymas rajone, tai jau mūsų rajono valdžios sprendimų galioje. Mums visiems turbūt puikiai žinomos ne tik Lietuvos nepriklausomybės laikotarpio, bet ir sovietmečio mokyklų klasių komplektacijos ir jų kiekiai.
Kur tas mūsų švietimo sistemos aukso viduriukas, aš manau, sudėtinga pasakyti, juk švietimo rezultatai matosi ne iškarto po sprendimų.
Eikime prie esmės, turėjome mokyklas, sausakimšas vaikų ir jų kiekių klasėse. Dabar – vos pusė ką turėjome prieš dvidešimt metų. Vadinasi vaikai turi daugiau erdvės mokyklose, klasėse mažiau vaikų, vadinasi mokytojai daugiau gali skirti laiko individualiam vaiko švietimui. Ko gero niekas nepaneigs, kad vaikams ir mokytojams tai yra idealios mokymosi sąlygos, kalbant apie pastatus ir jų infrastruktūrą.
Šiandien sprendimo rėmai jau sudėlioti mūsų valdančiujų, reikėtų geriau sakyti – mūsų merės. Reorganizacija mokyklų jau įsibėgėjo, darželio „Boružėlė“ dalis keliasi į Pradinę mokyklą, Pradinė į gimnazijos pastatą, gimnazija keliasi į progimnaziją, deja, progimnazija niekur nesikelia. Vadinasi, vaikų padvigubės mokykloje, akivaizdu – erdvės vaikams sumažės. Ar tai yra gerai? Manau, ne. Mokyklos patalpos nėra pritaikytos tokiam vaikų kiekiui, klasės maksimaliai bus užimtos, sporto salės nepakanka, valgykloje prasidės didelės eilės tokiam kiekiui vaikų, o dar kalbame apie sąlygų gerinimą, vaikų sportiškumą, higieną, ar psichologinę būseną.
Dar pakalbėkime apie mokyklų administraciją ir jų vadovus. Dabar norima apjungti: viena administracija, vienas vadovas visoms miesto mokymo įstaigoms.
Lai mūsų vaikai mūsų rajone jaučiasi reikalingi, vertinami, svarbūs. Tuomet galėsime tikėtis, kad po studijų jie grįš į mūsų miestelį ar kaimus.
Dabar klausimas, ko siekiama šia pertvarka?
Vienas vadovas, viena administracija, ar tai yra gerai, jeigu vaikų ir mokytojų kiekis būtų panašus į kaimo mokyklas, kai jose mokosi iki 100 vaikų? Gal būtų tikslinga, bet šiandien mieste turime 1085 mokinius, beveik 100 mokytojų ir didelę atsakomybę įstaigų vadovams, kurie turi ne tik siekti mokymo rezultatų, bet ir medžioti per visiokias programas ir projektus dalinio finansavimo mokyklai ir jos įvairiai veiklai.
Kaip suprantate, mokyklų pastatų ir administracijos išlaikymas finansuojamas iš rajono biudžeto, gal ponia apsiskaičiavo ir miesto Kalėdinės eglutės, stadionas, baseinas ir kiti projektai suvalgo didelę dalį neplanuotų išlaidų. Tad nori nenori reikia taupyti, bet manau didelė klaida yra taupyti švietimo sąlygų bloginimo sąskaita.
Teko girdėti, kad optimizavus administraciją mokymo kokybė tik pagerės. Norėčiau pamatyti. Tokią reorganizaciją galima vaizdžiai palyginti su mūsų rajonu: gal panaikinkim mero ir administracijos etatus, o rajoną priskirkime prie Vilniaus, bus dar vienas papildomas mikrorajonas ir užteks Vilniaus mero visai apskričiai. Jaučiat absurdiškumą?
Ar galėtų taip būti, kad mūsų valdančiosios sprendimai įgyvendinti pagal dabartinę strategiją ir švietimo sąlygos pagerėtų? Manau, kad galėtų. Siūlau neeksperimentuoti vaikais ir jų likimais, o pažiūrėti į kitas pažengusias valstybes ir pasimokyti iš jų.
Pvz.: Norvegijoje yra mokyklų, kuriose vaikai pradeda ir baigia vieną ir tą pačia mokyklą, manau reikia ilgalaikės mokyklų pertvarkos strategijos ir būtų pasiekti norimi rezultatai, o ne vienos nakties reformos. Pvz.: vaikų srautai nesikerta, sudėlioti kabinetai taip, kad nereikia pasibaigus vienai pamokai į kitą pamoką bėgti per visą mokyklą, nėra jokių langų, mokyklos valgyklose eilių taip pat nėra, bet ten nėra ir grynų pinigų, atsikaitymas vyksta magnetine kortele, greita ir higieniška, ir nėra petraukų, ar talonėlių socialiai remtiniems vaikams, visi atsiskaito magnetinė kortele ir niekas nežino, ar tas vaikas valgo iš valstybės lėšų ar tėvų.
Aš džiaugiuosi neabejingais gyventojais, kuriems svarbi mūsų mokyklų pertvarka, kurie išreiškia savo nuomonę vienu ar kitu klausimu. Tik tokiu būdu galime visi kartu sukurti ilgalaikę mokyklų strategiją.
Pažangiose mokyklose kiekvienas mokytojas turi po padėjėją, kuris padeda praradusiems motyvaciją vaikams. Kiekvienas vaikas yra jiems labai svarbus, nepaisant jo gebėjimų ir elgsenos, vaikų suprastėjusią psichologinę būseną vertina ne tik iš jo elgesio, bet ir iš jo šeimos aplinkos. Tai yra vienas iš daugelio pavyzdžių ir tų pavyzdžių tikrai galime susirinkti iš kitų pažangių valstybių mokyklų.
Kai atliksime gerųjų pavyzdžių analizę ir sukursime strategiją, tik tada galime eiti prie mokyklų pertvarkos.
Kalbėdami apie mokyklų reorganizavimą, neužmirškime, kas jose mokysis – tai mūsų ateitis, mūsų vaikai. Nežaiskime jų likimais. Sudarykime jiems sąlygas mokytis ramiai, sudarykime sąlygas domėtis ir gauti atsakymus. Lai mūsų vaikai mūsų rajone jaučiasi reikalingi, vertinami, svarbūs. Tuomet galėsime tikėtis, kad po studijų jie grįš į mūsų miestelį ar kaimus. Grįš dirbti, gyventi, auginti savo vaikų ir rūpintis savo senstančiais tėvais.
Aš džiaugiuosi neabejingais gyventojais, kuriems svarbi mūsų mokyklų pertvarka, kurie išreiškia savo nuomonę vienu ar kitu klausimu. Tik tokiu būdu galime visi kartu sukurti ilgalaikę mokyklų strategiją. Yra tik vienas didelis BET, ar šiandien valdančioji dauguma norės visuomenės patarimų?
Vidmantas Mateika yra Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys
Bet visumoje, kas vyksta Širvintose? Visus reikalus pasirodo sprendžia vienas žmogus ir šalia esanti jos surinkta komanda jai pritaria. Jos komandoje yra dirbantys žmonės ir bijo prarasti darbą. Visi šoka “sombrerą” pagal jos muziką.
Kam reikalinga prabanga Širvintams; toks prabangus baseinas, aikštė prieš savivaldybės pastatą. Šie objektai pajamų neuždirbs , o priežiūros išlaidos kosminės. Didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas sveikatai, švietimui (auga nauja karta). Reikia mažinti išlaidas prabangai, o ne pirmo būtino įstaigoms.
Širvintų švietimą laukia toks likimas, kaip ir sveikatos įstaigų. Grynai žlugimas. Dėl reikalingų sveikatai paslaugų rajono gyventojai turi kreiptis pradedant nuo Klaipėdos miesto iki Vilniaus miesto medikus.
Tokia padėtis bus ir su mokiniais. Tėvai savo vaikams turės ieškoti pagalbos, kas liečia mokslus, po visą Lietuvą.
Živilė Pinskuvienė yra Vilniaus gyventoja ir jai į mūsų rajono gyventojų problemas nusispjauti.
Tokia peršasi mintis, kad mūsų rajonas pamažu naikinamas Živilės Pinskuvienės rankomis.
Matomai jinai susirgo visagalės liga. Rajono gyventojai turi apie ką pamąstyti!
Negaliu atsidžiaugti, kad Širvintų rajone yra tokių žmonių kaip Jūs. Kalbu apie analitinius gebėjimus, mokėjimą dirbti su viešaisiais duomenimis (informacija), pilietinę drąsą, aktyvumą, gebėjimą rašyti, nepasiduodant emocijoms. Pinskuvienei labai nepasisekė. Šalia tokių žmonių ji jaučiasi tarsi būtų tik su apatiniais, o po jais matytųsi visas, ką labai norėtųsi paslėpti. Jums nereikia samdyti žmogaus už mokesčių mokėtojų pinigus, kad rašytų jūsų atseit tekstus (jeigu mūsų vadovė rašytų savarankiškai, tai tekstas būtų labai primityvus ir nykus, nedavė Dievas gebėjimų). Jums nereikėtų FB tinkle turėti dar kokių 11 FB paskyrų, kuriose tie kažkas girtų ir rašytų ditirambus sau pačiai). Graudžiausia dalis visa ko yra tai, kad už beveik visą ponios įvaizdį ir piarą (viešuosius ryšius) sumokame mes patys, t. y. žmonės, kurie moka mokesčius Širvintų rajono savivaldybės biudžetui.
“O po reorganizacijos vėl kalbės apie nepakeliamus krūvius, nemokytinus vaikus ir siaubingas darbo sąlygas. Bet dabar “dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto…” pasiryžę tylėti”
Bažnyčioje sakoma „Kalbėk dabar arba amžinai laikykis savo ramybės“. Tą patį dabar galėčiau pasakyti tylintiems mokytojams, tėveliams, mokiniams. Po balsavimo niekas niekada neprieikite ir niekuo nesiskųskite, nes šaukštai po pietų. O vasarą atostogų metu patys nešiokite stalus ir įrangą, dažykite klases ir pinigų mokyklos reikmėms neprašykite (pvz. 2% nuo GPM), nes sakėte, kad jums papildomo finansavimo iš savivaldybės nereikia, o atlyginimai tenkina.
Beje, kada balsavimas – 15 ar 25 d.? Kas tiksliai žino?
Sunku diktatūros sąlygomis pasiekti teigiamą (tenkinantį) rezultatą, jeigu nesinaudojama įstatymais leidžiamomis priemonėmis. Nemanau, kad dabartinėje situacijoje padėtų Švietimo …… ministerija.
Žinot, o man mokytojų jau negaila. Ką reiškia: “Atrodo prigąsdinti ir bijo pasakyti savo nuomonę”? Taigi ne 1939-ieji, į Sibirą neištrems, fiziškai nesunaikins. Kas, jei ne mokytojai pirmiausiai turėtų kalbėti apie tos “reformos’ naudą ar žalą? Kas, jei ne jie, geriausiai žino situaciją “iš vidaus”? Kiek mokytojų stojo ginti Širvintų gimnazijos direktorę? Kiek mokytojų paklausė garsiai, kodėl naujoji direktorė “nuleista iš viršaus”, be jokių konkursų ir kuo ji geresnė už Audronę? Dalis mūsų mokytojų susirgo amnezija, dalis tyliai nuleido galvas ir pasiruošė tarnauti naujai mokyklos valdžiai, o kai kurie buvo pamaloninti jos didenybės medaliais ar titulais, taigi viskas savo vietose. O po reorganizacijos vėl kalbės apie nepakeliamus krūvius, nemokytinus vaikus ir siaubingas darbo sąlygas. Bet dabar “dėl trupinio aukso, gardaus valgio šaukšto…” pasiryžę tylėti.
Bet vis tiek nepaisant nieko DAUGUMA pasakė nedviprasmišką “NE”
Dabar tik nuo tarybos narių balsavimo matysime ar gyvename demokratijoje ar autoritariniame režime
Būtų ir 300, bet dalis tų gimnazistų tėvų duona priklausonuo merės gerumo
Dauguma (187) gimnazistų nepritarė TOKIAI reformai. Ir ką? Ar dar reikalinga kažkokia nauja apklausa?
Vienareikšmiai- valdžia turi tarnauti Žmonėms.
Jau ką moka mokyklų vadovybės tai moka- kurti ir vykduti visokias apklausas. Tai tegu teikia tėvams anoniminę apklausą , būtų vienas iš svariausių dokumentų , įrodančių ar tėvai pritaria ar ne reformai.
Dėl mokymo kokybės: yra mokyklų Ukmergėje, Vilniuje. Daliai tėvų tai nepralošiamas optimalus variantas: tik reikia papildomų pastangų.
Va imam ir kreipiamės į apygardos seimo narį , kad nepritariam mokyklų draskymui. Kaip manote, ką palaikys? Žmoną ar rinkėjus?
Tėvelių tarybose surinkti teisingai galvojantys. Tad pasipriešinimo nebus
Tai va, kaip visada žiūri tik sutaupyti, kad vėliau galėtų taškyti pinigus kitoms reikmėms. Kai įvyko reforma darželiuose, administracijos direktorė iškatro gavo priedų kas mėnesį po 900 eurų. Tikėkimės ir dabar kažko panašaus. Gerai būtų, kad tai darytų ne vaikų sąskaita. Niekas jokių apklausų neatliko, ar tėvai ir mokiniai, bei mokytojai to nori. Tėvai buvo inforti kelios val. prieš zoom surinkimą, tinkamai nebuvo pasiruošę net klausti kas juos domina. Niekas nekkausė ar mes to norim, tiesiog buvo išdėstyti faktai , kad teforma ivyks ir tiek. O ar mes to norim ar ne, niekas ir nepaklausė. Tad būtų visai idomu jei mokyklose ar tėvelių taryba, ar mokyklų administracija tai atliktų. Nes čia mes turime tik valdžios spredimą, o savivalda kiek žinau dirba žmonėms, o ne sau. Bent jau man ši reforma tai katastrofa.
Tikriausiai mes ne vieninteliai, svarstantys savo vaikus perkelti į kitą (ne Širvintų) mokyklą. Jei prieš pusmetį dar buvo didelių dvejojimų, dabar svarstyklės svyra į vieną pusę
Trūksta skaidrumo ir išaiškinimų, kodėl reikalinga švietimo įstaigų reforma Širvintų rajone. Kol kas viskas atrodo tik kaip merės ir jos komandos užgaida. Racionalaus paaiškinimo nėra, o tik kartojama, kad taip reikia. O tėvai sako, kad NEREIKIA. Gaila mokytojų ir mokyklų vadovų – atrodo prigąsdinti ir bijo išsakyti savo nuomonę.
“gal ponia apsiskaičiavo ir miesto Kalėdinės eglutės, stadionas, baseinas ir kiti projektai suvalgo didelę dalį neplanuotų išlaidų. Tad nori nenori reikia taupyti, bet manau didelė klaida yra taupyti švietimo sąlygų bloginimo sąskaita”
Gryna tiesa. Užspaudė finansai merę į kampą. Savivaldybės biudžėto lėšos turtui įsigyti:
2018 m. skirta 2.549.000 eurų
2019 m. skirta 1.821.000 eurų
2020 m. skirta 1.503.000 eurų
2021 m. skirta 1.109.000 eurų
O dar 2018 m. euro perkamoji vertė buvo gerokai didesnė nei 2021 m. euro perkamoji vertė!
Viena problema atskleidė , ką išsirinkom. Pasirodo, mūsų vaikai rūpi vos keliems tarybos nariams. Kiti ko gero balsuos, “kaip partija liepė”.
O juk galmėtų būt kitaip