Mes tik žmonės, turintys savo ypatumų…

/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /

/ Nuotraukos iš asmeninio E. ir J. Ramaneckų albumo /

Prieš kelias dienas širvintiškiai Elvyra ir Jonas Ramaneckai atšventė 40 metų santuokos sukaktį. Visada smalsu, kuo vadovaujasi šeimos, sugebančios tiek metų gyventi kartu ir vis dar vienas kitam šypsotis. Apie šeimos pradžią, pomėgius, džiaugsmus ir rūpesčius nuotoliniu būdu (susirašinėdami) kalbamės su šia pora.

-Kaip pirmą kartą susitikote? Ar ilgai ėjote į santuoką?

-Kai mes pirmą kartą susitikome, aš net nenutuokiau, kad jis mano gyvenime bus toks svarbus. Mes susitikome lapkričio 9 dieną, ir jau kitų metų vasarį sumainėme aukso žiedus. Kartais ir dabar pagalvojame, gal tas neilgas draugystės laikotarpis tapo mūsų sėkmės ir vedybiniu simboliu.

-Kokia buvo santuokos pradžia?

-Abu jauni, jau dirbome Vilniuje. Vyro gimtinė Aukštadvaryje, Trakų r., o aš esu širvintiškė. Kai gimė sūnus persikėlėme gyventi į Širvintų r. Bartkuškio k., kad būtume arčiau sostinės. Taip likome gyventi iki šių dienų.

-Ar iškart viskas sekėsi ir teikė tik džiaugsmą?

-Nereikia siekti ir laukti, kad gyvenimas visada bus džiugus ir lengvas. Geras gyvenimas ir neturi būti lengvas. Jei mes tik to būtume siekę ir laukę, gyvenimas galėjo pakrypti kitu keliu. Gyvendami kartu vienas kitam sakom, kad mes tik žmonės, turintys savo ypatumų, trūkumų ir nuklydimų. Ir jeigu tik būsime pakankamai kantrūs, maloningi ir nesavanaudiški, viskas bus gerai. Mums ši gyvenimo formulė pasitvirtino – jau 40 metų esame kartu.

-Kaip ir kiekviena šeima, greičiausiai, turite savo tradicijų, pomėgių, taisyklių. Kokios jos?

-Šeimos tradicijos… Galbūt nesmagiausias laikas, kai viskas sulėtėja, kai vaikai palieka namus, atrodo viskas ištuštėja ir mes vėl liekame dviese. Tampame ne tokie aktyvūs, bet tai nereiškia, kad negalima maloniai gyventi: pasimėgauti ilgais pasivaikščiojimais ar pokalbiais su puodeliu karštos arbatos. Nežinau, ar mūsų akimirkos įdomios kitiems, bet mums jos labai mielos ir brangios. Visada ir bet kokiu metų laiku stengiamės, kad visų šeimos narių visos šventės būtų prie bendro tėvų stalo.

-Kai tiek metų kartu, kas teikia džiaugsmo?

-Mes jaučiamės laimingesni, kai visus darbus nudirbame kartu, susiplanuojame laisvą laiką, jei vieną dieną dirbame, sekančią dieną būtinai kažkur keliaujame

. Labai mėgstame keliauti. Tada nesijaučia nuovargio nuo darbų. Ir pyktis nėra kada ir dėl ko! Esame likimui už viską dėkingi.

-Tai visas jūsų gyvenimas ir sukasi šeimoje?

– Mes visur kartu. Abu priklausom LSDP Širvintų skyriui, esu aktyvi skyriaus tarybos narė, LSDMS skyriaus moterų klubo pirmininkė.

-Jūs jau 40 metų žengiate kartu. Ko palinkėtumėte jaunimui, kuris dar tik pradeda savo šeimos kelią?

-Atleidimas apskritai turėtų tapti įpročiu. Ir kuo dažniau smagiai pabūti dviese.

-Ačiū už pokalbį ir atsisveikinu iki kito jūsų šeimos jubiliejaus.

3 thoughts on “Mes tik žmonės, turintys savo ypatumų…

  • 2021-02-14 at 17:50
    Permalink

    Nijole, ar Jums atrodo, kad laimingi žmonės turi jaustis laimingi taip, kaip Jūs įsivaizduojate? Kiekvienas laimingas savaip, savaip tuo džaugiasi. Leiskime žmonėms pasidalinti tuo tikrai dideliu džiaugsmu ir Dievo dovana taip, kaip kam norisi ir kaip išeina. ..

  • 2021-02-14 at 15:18
    Permalink

    Neringa, nesupykite bet negi neradote įdomesnių pašnekovų? Sausai , neįdomiai , pagyruniškai. Negi nugyvenus šitiek metų nėra ką papasakoti, nesinori grįžti į prisiminimus?

  • 2021-02-13 at 18:45
    Permalink

    Jo…. dėmesys jai patinka.
    Matomai jo stoka.

Comments are closed.