Savo žemiškąją kelionę baigus Irenai Švedienei
Juk visi suklūstame, kai skamba dainos žodžiai “ Tik negesink šviesos – paklysime /….Tavo šviesos man visada reikės/…”, arba apie lopšinės maldą iš praeities, apie paliktą tylą sakinyje. Taip, Motinos meilė kalbino, kalbina, ir kalbins savo vaikus…
Savo žemiškąją kelionę baigus Irenai Švedienei nuoširdžiai užjaučiame ir savo maldas siunčiame dukrai Birutei, sūnui Dainiui, žentui Gintautui, broliui Kęstučiui ir visiems artimiesiems.
Iš Dievo rankų – į Dievo rankas…
Musninkų Švč. Trejybės bažnyčios giesmininkai