Gedulo ir vilties dienos minėjime – Lietuvos tremtinių likimai ir žuvusieji kare Ukrainoje

   Trečiadienio popietę baigėsi parą trukęs Gedulo ir vilties dienos metinių minėjimas bei septintąjį kartą surengta akcija „Ištark, išgirsk, išsaugok“. Nepaisant lietaus, tiek dieną, tiek ir naktį gyvai ir nuotoliniu būdu vykusio tremtinių pavardžių skaitymo metu buvo perskaityta daugiau nei 152 tūkst. pavardžių ir likimų. Prieš 81–erius metus vykusios skaudžios Lietuvos istorijos atmintį šiemet papildė ir Ukrainoje žuvusių karių pavardės.

   „Net ir lyjant žmonės atėjo į skaitymus, rinkosi klausyti ir net laukė eilėse skaityti tremtinių pavardes, įgarsinti jų likimus. Sulaukėme ir žmonių padėkos, kad prisimename šį laikotarpį ne kaip istorijos faktą, o atskirus žmonių likimus. Rusijos invazija į Ukrainą taip pat labai paveikė visuomenę. Tai tarsi istorijos atsikartojimas, kuris priminė tai, kas vyko prieš daugybę metų mūsų šalyje. Ukrainiečiai dabar yra priversti bėgti iš savo tėvynės. Jie yra tremiami kaip ir lietuviai 1941–aisiais.

   Šiemet vykstant karui Ukrainoje ir bendradarbiaujant su Lietuvos ambasada Ukrainoje bei Ukrainos ambasada Lietuvoje siekėme gauti šiame kare žuvusiųjų pavardes. Viso perskaitėme 300 šiuo metu vykstančiame kare žuvusių karių pavardžių. Šis sąrašas, kurį skaitė ukrainiečių jaunimo asociacija „Zoria“ atstovai Lietuvoje ir Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta, buvo pradėtas nuo žuvusio lietuvių režisieriaus Mariaus Kvedaravičiaus pavardės“, – sakė projekto vadovė Vanesa Ražinskytė bei pridūrė, kad jau tradicija tapusi tylos minutė šiemet taip pat buvo skirta ir karo Ukrainoje aukoms.

  Klausiama apie skaitymų metu išlikusius įspūdžius pašnekovė prisiminė matytus praeivius, kurie į skaitymus atėjo su vaikais ir jiems pasakojo apie skaudų Lietuvos istorijos laikotarpį ir tai, kad per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių.

   Atėjus nakčiai minėjimas persikėlė ir į Vilniaus Katedros aikštę. Čia varpinės bokštas nusidažė Lietuvos ir Ukrainos vėliavų spalvomis.

   Šiemet skaitymai taip pat buvo įgyvendinami ir vaizdo skambučių pagalba susisiekiant su visais iš anksto užsiregistravusiais. Prieš dvejus metais pirmąkart atsiradus galimybei prie akcijos prisijungti ir nuotoliniu būdu, ji pritraukė itin daug pasaulio lietuvių. Anot akcijos organizatorių, tai tapo tam tikru istorijos tiltu, kuris sujungė skirtingose šalyse gyvenančius mūsų tautiečius.

   Iš Musninkų pavardes skaitė Neringa Tuškevičienė.

Parašykite komentarą

*

code