Musninkų „Aitvarai“ skleidžia sparnus naujiems skrydžiams

/NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /

/ Nuotraukos autorės /

   Musninkų socialinės iniciatyvos ir Vaikų dienos centras „Aitvarai“ dešimtąjį sezoną pradeda itin plačiai išskleistais sparnais. Ilgai lauktas patalpų remontas pagal projektą „Vaikų dienos centrų tinklo plėtra Širvintų rajone“  jau baigtas ir vaikai su vadovais įžengė į šviesias patalpas. Tokių erdvių galima tik baltai pavydėti. Vaikų laukia skirtingos erdvės – laisvalaikio, kompiuterių, sporto, žaidimų kambariai, kur jie galės laisvai  ir turiningai leisti savo laiką po pamokų, bendrauti, mokytis ir svajoti.

  Remonto biudžetas: 94 tūkstančiai eurų. Tai ES lėšos. Dar dviejų kambarių remontui 17 tūkstančių eurų surinkta papildomai iš rėmėjų. Tai tik rodo, kad „Aitvarų“ skrydžiai yra žinomi ir palaikomi aplinkinių, kurie mielai remia vaikus ir jų veiklą.

   Dešimtąjį vaikų dienos centro sezoną vadovas Gintautas Sakalauskas pradėjo prisiminimais. Visiems dar kartą papasakojo, kaip buvo einama prie idėjos suburti Musninkų vaikus. Kaip jį ir žmoną ėmė lankyti Agnė ir Andrius – kaimynų vaikai. Kaip kaimynė Milda Kalinauskienė užsiminė, jog labiausiai paramos reikėtų vaikams. Kaip buvo diskutuojama ir tariamasi, kaip buvo ieškoma bendravimo ir veiklos stiliaus. Ir tai, kad centras pradeda dešimtuosius veiklos metus – tai tik dar vienas patvirtinimas, kad einama tinkama linkme.

   Vaikų dienos centro vadovė Daiva Drazdauskienė „Krašto žinių“ paklausta apie vaikų skaičių, nusišypsojusi atsakė: „Oficialiai 35, bet gyvai jau 42“. Ir norinčių yra daugiau. Net renginio metu prie mūsų priėjęs berniukas paklausė, o kaip galima lankyti dienos centrą ir pas ką eiti pasiprašyti.

   Renginyje dalyvavusi Širvintų r. savivaldybės merė Živilė Pinskuvienė įteikė padėką už svarų indėlį rajono vaikų gerovei kurti, paslaugų ir veiklų, skirtų mažinti socialinę atskirtį, spręsti jautrias visuomenės problemas, organizavimą asociacijos „Musninkų socialinės iniciatyvos“ vadovui Gintautui Sakalauskui. Savivaldybės administracija atvyko su gausiomis dovanomis. Dovanų šiandien „Aitvarams“ netrūko ir iš kitų svečių.

  Vadovas Gintautas Sakalauskas ir su vaikais dirbanti Daiva Drazdauskienė gražiausius padėkos žodžius  skyrė visai komandai – darbuotojams, savanoriams, miestelio bendruomenei, gimnazijai ir daug daug kam.

   Ir klausydamasi vadovo nejučia pagaunu save galvojant – koks gausus būrys žmonių ištiesė savo rankas ir širdis vaikams. Gal todėl čia atmosfera ypatinga, gal todėl jie drąsiai sveikinasi sutikę net ir nepažįstamą, gal todėl jie eina vienas už kitą mūru. O kai paprašau parodyti, ką galima veikti naujajame žaidimų kambaryje, ne tik puola demonstruoti, bet kviečia žaisti kartu. Žinoma, visko  būna, bet kai vaikuose matomas gerumas, jie palengva ir stengiasi tokiais būti…

  Ko gero niekas nematė, bet mane viena akimirka sujaudino iki širdies gelmių bei dar kartą parodė, kad vaikai yra viso miestelio. Klebonas pasilenkęs švelniai šypsosi ir padeda vaikučiui užsirišti kaklaraištį, o rišdamas su mažuoju kažką kalbasi. Vaikai jaučiasi matomi ir svarbūs. Ir ne tik vadovų. Tai, ko gero, svarbiausia ir geriausia, kas gali nutikti jų gyvenimuose.

   Musninkų klebonas kunigas Marius Talutis sveikino visus su švente ir džiaugėsi, kiek gražių progų švęsti yra Musninkuose: bažnyčios jubiliejus, miestelio, vėliau bendruomenės namų atidarymas, dabar vaikų centro… Gyvenimas Musninkuose nuostabus. O šventindamas patalpas atsižvelgė į vaikų siūlymus, ką ir kodėl reikia šventinti (pavyzdžiui – laiptus, kad niekas lipdamas nenukristų…).

  Musninkų seniūnė Birutė Jankauskienė džiaugėsi veikliais žmonėmis, kurie mato vaikus, Musninkų bendruomenės pirmininkė Jadvyga Kielienė linkėjo daug gražių veiklų vaikams ir kantrybės vadovams, Alfonso Petrulio gimnazijos direktorė Palmira Kvietkauskienė džiaugėsi gražia kaimynyste su dienos centru, jaunimo užimtumo specialistė Živilė Jankauskaitė-Turkmen paragino mokytis anglų kalbos, kad ateityje vaikai galėtų keliauti, Širvintų vaikų dienos centro vadovė Elena Petkūnienė dovanojo Pepę ilgakojinę ir ragino kuo daugiau žaisti bei išdykauti, bibliotekininkė Janina Rolienė linkėjo naujų atradimų.

Po visų iškilmingų kalbų ir patalpų pašventinimo bei apžiūrėjimo vyko smagiausia, kad gali būti šventėje. Širvintų dienos centro mergaitės šoko ir žavėjo musninkietes gražiais sijonais, saksofonistas Mantas visus džiugino savo grojimu, dienos centro vaikai, pritariant buvusios aitvarietės Gretos gitarai dainavo dainas. Ir vaikai, kaip tikri savo centro šeimininkai rūpinosi svečiais. Vaišino juos: kas ledus dėdami į indelius, kas kokteilius plakdami, kas tortą pjaustydami…

  Nuėjusi į šoną dar ilgai žiūrėjau į besilinksminančius vaikus ir supratau, kad šis gražus vaikystės sodas žydės ilgai, kad jame krykštaus vaikystė ir skleisis jaunystė. Kad ir kaip banaliai skambėtų – vaikai, juk mūsų ateitis… Lai ji būna laiminga.

   Žinote, labai knieti paminėti kiekvieną, prisidedantį prie vaikų gerovės. Bet jei kažko nepaminėsiu, nepykite, galiu ir nežinoti (juos paminėkite komentaruose – papildysiu): Gintautas, Ieva, Daiva, Andrius, Birutė, Judita, Milda, Neringa,  ata Audrius ir kiti.