Andrius Navickas: „Turiu pagrįstą viltį, kad po sunkmečio į gerovės kelią grįšime sustiprėję“

  Seimo narys Andrius Navickas dirba Žmogaus teisių bei Ateities komitetuose bei vadovauja Savižudybių ir murto prevencijos komisijai.  Šį rudenį Seimo kadencija pasiekė pusiaukelę.  Siūlome parlamentaro svarstymus apie tai, kaip, nuėjus pusę kelio, atrodo darbas Seime.

-Ar tokios tikėjotės Seimo kadencijos pusiaukelės? O gal jau net ne pusiaukelė, nes R. Karbauskis paragino siekti pirmalaikių rinkimų?

-Kadencija prasidėjo, siautėjant kovido pandemijai. Atrodė, kad svarbu apsaugoti žmones ir sušvelninti pandemijos padarinius ir galima bus imtis svarbių reformų.  Aišku, būtų buvę paprasčiau įveikti šią grėsmę, jei ne žmonės, kuriems bet kurie naujos valdžios sprendimai netiko. Tačiau faktas tas, kad mūsų Sveikatos apsaugos sistema atlaikė. Buvo skirta labai daug pinigų pandemijos praradimų kompensavimui ir tai nemažai daliai žmonių net leido pasijusti turtingesniems ir tai, ne tik Lietuvoje, suteikė impulsą infliacijos augimui.

Antrasis netikėtas išbandymas buvo Baltarusijos diktatoriaus hibridinis karas. Šiandien jau daug kas pamiršo, jog dešimtys tūkstančių nelegalių migrantų, einančių per Lietuvos sieną, atrodė tarsi valstybės pabaigos ženklas.  Reikėjo labai daug lėšų ir intensyvių diplomatinių pastangų, bet vėl faktas – šiandien Lietuvoje turime tik santykinai nedaug nelegaliai sieną kirtusių žmonių.

Paskui prasidėjo karas Ukrainoje. Tai reiškė būtinybę didinti krašto apsaugai skirtą biudžetą, priimti dešimtys tūkstančių nuo karo bėgančių žmonių ir jiems padėti, taip pat rėmėme ir remiame ukrainiečius, kurie ir mus gina nuo okupantų kariuomenės.

Prieš Rusiją Vakarai kovoja ir ekonominėmis sankcijomis, kurios visada nepatogios ir jas taikančioms valstybėms. Tai apsunkina ekonominį gyvenimą, o dar Kremlius pradėjo energetinį karą. Jei ne A.Kubiliaus Vyriausybės toliaregiškumas ir Lietuvoje neturėtume suskystintų dujų terminalo, mūsų situacija būtų apgailėtina. Deja, turime kitą bėdą. Negeneruojame patys pakankamai elektros energijos. Vėl gi galima prisiminti „geradarius“, kurie išvijo iš Lietuvos japonus,  kurie buvo pasiryžę pastatyti atominę elektrinę. Jei tai būtų įvykę, šiandien nereikėtų milijardo apsaugoti žmonių pajamas. Šiandien esame sudėtingoje situacijoje ir reikia ieškoti sudėtingų sprendimų. Pavyzdžiui, leidimas Vilniaus gyventojams atpiginti šildymą, laikinai grįžtant prie mazuto deginimo. Šios taršios praktikos buvo atsisakyta, žengiant žaliosios energetikos keliu. Tačiau yra situacijų, kai turime panaudoti visas pagalbos priemones, net jei opozicija piktinasi, kad tai neatitinka „ateities ekonomikos“ principus. Mano galva, kur kas svarbiau šią žiemą tai, jog nė vienas nešaltų ir šildymui neturėtų išleisti didžiąją dalį pajamų, o aplinkosaugai daugiau dėmesio tikrai skirsime, kai sunkmetis baigsis.

Jau vien šių iššūkių pakaktų ne vienai kadencijai.  Todėl ir man neretai atrodo, kad po rinkimų praėjo kur kas daugiau laiko.

 Dar vienas dalykas –kitų metų biudžetas, jei tik jis nebus kaip nors iškraipytas  per svarstymus Seime, orientuotas pirmiausia į pagalbą žmonėms per energetinį sunkmetį. Mano galva, labai svarbu, jog renkamės pagalbos kelią, nors dėl to mažėja finansavimas svarbioms reformoms ir tai reiškia, kad lėtės jų tempas. Tačiau suprantu, kai sakoma, kad žmonėms pagalbos reikia dabar,  o reformų greitinimui dar, tikiu, laiko bus. Tikrai tikėjausi, kad per du metus pavyks daugiau pajudėti Naujos kartos Lietuvos link, tačiau politika moko būti realistais.

Dėl pirmalaikių rinkimų… Labai daug kas priklausys nuo to, kaip vyks biudžeto projekto tvirtinimas Seime. Jei parlamentarai „prakiš“ dosnių, bet sunkiai įgyvendinamų sprendimų, Ingrida Šimonytė tikrai gali pasiūlyti  kam nors kitam ją pakeisti. Tačiau tikrai niekas nesiveržia į pareigas, kuriose labai daug atsakomybės ir tenka priimti daug nepopuliarių sprendimų.

Ramūnas Karbauskis pastaruoju metu vėl suaktyvėjo ir grįžta iš verslo į politiką. Tačiau ir vėl – jo „šešėlinė“ Vyriausybė išsikvėpusi ir neturi ką pasiūlyti. Jis pats labiausiai stengiasi parodyti, kad yra kovotojas. Tačiau aiškiai matau, kad nė viena opozicijos jėga nėra pasiruošusi prisiimti atsakomybės šioje sudėtingoje situacijoje. Opozicijos tikslas – kritikuoti Vyriausybę, priversti pakeiti vieną ar kelis ministrus, tačiau dabartinėje situacijoje perimti valdžią – tai reiškia pasmerkti save sparčiam reitingų kritimui.

 –Dabartinių Vyriausybės reitingų nesureikšminate?

-Žinau, kad yra politikų, kurie viską daro, galvodami apie reitingus. Deja, nepaisant savo populiarumo, jie padaro labai mažai. Yra toks posakis, kad politikas visą laiką galvoja apie kitus rinkimus, o valstybininkas – apie valstybės ateitį. Tvirtai tikiu, kad dabartinė Vyriausybė yra valstybininkai. Aš asmeniškai tikrai šiandien negalvoju, kaip mane vertins per rinkimus. Man svarbiau pasiekti permainų tose srityse, kuriose galiu jų pasiekti.

-Kokios tai sritys?

 –Jos pirmiausia susijusios su psichologine žmonių gerove, smurto užkardymu ir prevencija visose gyvenimo srityse. Aktyviai dalyvavau rengiant ir priimant itin svarbią naują Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo redakciją. Man labai svarbu, jog sveikatos apsaugos sistemoje stiprėtų slaugos vaidmuo. Kiekvienas, kas susidūrė su sunkia liga šeimoje, puikiai supranta, ką turiu omenyje. Tikiu, kad pavasarį pagaliau greičiau pajudės veiksmingesnės priemonės, susijusios su ilgalaike slauga namuose. Daug laiko skiriu tam, jog psichologinė pagalba taptų labiau prieinama visoje Lietuvoje. Prisidėjau prie reformos, skirtos asmenims su negalia ir jų artimiesiems.

Seime vadovauju Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai ir tai mane skatina į politinius procesus žvelgti per klausimo – kaip kurti žmogui saugesnę, netraumuojančią aplinką, kurioje jis galėtų gauti reikiamą pagalbą, palaikymą? – prizmę.

Psichologinė žmogaus gerovė labai ilgą laiką buvo nustumta į politikos paraštes, kaip esą nereikšmingas dalykas. Tačiau pakanka pažvelgti į Skandinavijos gerovės modelį ir pamatysime, kad ten esmė prevencija ir psichologija gerovė.

-Kai žmogus baiminasi dėl didelių šildymo ar elektros sąskaitų, psichologinė gerovė tarsi gali palaukti?

-Iš tiesų, kitų metų biudžete didžiausias dėmesys skiriamas medžiaginiams žmonių poreikiams. Siekiama, kad  energetinis sunkmetis nesukeltų skurdo. Tačiau ir per sunkmečius žmonės suserga, patiria stresą, o santykių problemos dar paaštrėja. Todėl labai svarbu, jog nebūtų pamiršta ir psichologinė gerovė. Per sunkmetį ypatingai sunku toms visuomenės grupėms, kurios vis dar lieka atskirtyje. Pavyzdžiui, asmenims su negalia, vienišiems tėvams, artimųjų neturintiems senjorams. Labai svarbu, kad jiems būtų padedama ne tik piniginėmis išmokomis, bet egzistuotų veiksminga socialinių ir psichologinių paslaugų sistema.

Beje, tai puikiai supranta Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, kurią vertinu, kaip geriausią šios srities ministrę per pastaruosius tris dešimtmečius. Kita vertus, turime suprasti, kad daug problemų galima spręsti tik tada, jei veiksmingai bendradarbiauja ministerija ir savivaldybė. Problema ta, kad daug sprendimų, bandymų „sutaupyti“,  kurie priklauso išskirtinai nuo savivaldos lygmens, žmonėms pristatoma, kaip deramo Vyriausybės rūpesčio stoka. Svarbu atkreipti dėmesį, kad savivaldos savarankiškumas ir galimybė spręsti finansinius klausimus pastaraisiais metais tik didėjo.

-Ar matote ateitį viltingai, ar laukiate naujų sunkių išbandymų?

-Noriu tikėti, kad sudėtingiausių išbandymų ruožą  pereisime ir bus kiek ramesni laikai. Akivaizdu, kad labai daug priklausys nuo to, kada Ukrainai pavyks pasiekti pergalę, nes po jos, tikiu, turėsime pakilimo laikotarpį. Ekonominį augimą stimuliuos poreikis atstatyti Ukrainą, taip pat išnyks energetinis šantažas, o dujų, elektros, naftos kainos turėtų gerokai sumažėti. Taip pat turėtų augti eksporto galimybės ir, tikiu, grįšime prie ekonominio augimo.

Bet kuriuo atveju, priklausomybės nuo Rusijos ir Kinijos atsikratymas ilgalaikėje perspektyvoje tikrai turės pozityvias pasekmes. Taip pat, tikiu, nutrūks Kremliaus investicijos į Vakarų valstybių destabilizavimą. Jau dabar matome, kad kai kurie „protesto judėjimai“ nyksta, o po Kremliaus pralaimėjimo tai bus dar akivaizdžiau.

Labai laukiu, kad kitą rudenį būtų pradėtos gyvenimo įgūdžių ugdymo pamokos mokyklose, stiprės slaugos paslaugos, gerės galimybės šeimoms derinti rūpestį vaikais ir profesinę veiklą. Visa tai tikrai prisideda prie  visuomenės kasdienės gerovės.

Kalbino J.M.

Užsakymas ŠS Nr. 22-155