Pirmieji rinkimai. 1989 – 1990m. Pradžių pradžia

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS, kandidatas į Širvintų rajono merus nuo TS-LKD/

   Geras žirgas pats kelią namo žino. Koja už kojos. Jeigu šitaip galima iki namų tvoros prieiti, tai gal galima ir iki rinkimų finišo? Rutina. Mašinerija. Nei skonio, nei kvapo.

Gal išblėso ir dalyvavimo ir rinkimo dvasia? Gal pasiklydome tarp trijų pušų, ar tarp trijų rojaus obelaičių? Siūlau prisiminti, nuo viskas prasidėjo. Gal atgaivins ne tik prisiminimus, ir dvasią?

Pradžių pradžia.

1988m., birželio 14d., birželio 24d. liepos 19d. – pirmieji Sąjūdžio mitingai.

1988 metų rugpjūčio 23 dieną įvyko didžiausias Sąjūdžio surengtas mitingas. Tą dieną mitinge dalyvavo apie 250 tūkstančių žmonių.

1988 m. lapkritį išauga priešprieša tarp Sąjūdžio ir Lietuvos komunistų partijos, kurią išprovokavo LSSR Aukščiausiosios Tarybos sprendimas nepriimti konstitucinių pataisų, kurios būtų įtvirtinusios sovietinės Lietuvos įstatymų viršenybę prieš sąjunginius teisės aktus.

1989 m. kovo 26 d. vyko rinkimai į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą. Pirmą kartą po daugelio dešimtmečių Lietuvos ir visos Sovietų Sąjungos rinkėjai galėjo rinktis iš daugiau nei vieno kandidato. Be to, vyko tikra, iki tol daug kam nematyta, rinkimų kampanija. Kitokie buvo ir balsavimo rezultatai – nepadiktuoti iš viršaus, o atspindėję rinkėjų valią.

1989m. kovo 9d. Širvintų kultūros namų salėje vyko susitikimas su kandidatais į SSRS Liaudies deputatus Utenos rinkiminėje apygardoje Nr.692. Algimantu Čekuoliu, Valeriju Ivanovu. Renginyje taip pat dalyvavo kandidatas Ukmergės rinkiminėje apygardoje Nr.252., Gunaras Kakaras.

1989 m. kovo 26 d. rinkimų į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą rezultatai.

Utenos rinkiminė apygarda Nr.692

Bendras rinkėjų skaičius – 262550. Dalyvavo 234067. Aktyvumas 89,15%.

Banzaris Aleksandras, Georgijevičius, kariškis  – 6217 balsų.

Čekuolis Algimantas, Jurgio, „Gimtojo krašto“ laikraščio vyriausiasis redaktorius  – 165820 balsų.

Ivanovas Valerijus, Vasiljevičius, Lietuvos TSR „Žinijos draugijos“ Vilniaus miesto organizacijos eferentas – 34545 balsai.

Žukas Algirdas, Povilo, Utenos rajono Biliakiemio kolūkio valdybos pirmininkas – 18321 balsas.

Deputatu išrinktas Algimantas Čekuolis.

Ukmergės rinkiminė apygarda Nr.252.

Bendras rinkėjų skaičius – 75055. Dalyvavo 67064. Aktyvumas 89,35%.

Kakaras Gunaras Imantas, Alfredo, Lietuvos TSR Mokslų akademijos Fizikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis – 31470 balsų.

Macaitis Alfonsas, Alsonso, Lietuvos LKJS CK pirmasis sekretorius – 13219 balsų.

Mikalajūnas Pranas, Juozo, Širvintų rajono Dzeržinskio kolūkio valdybos pirmininkas – 4166 balsai.

Navarauskas Konstantinas, Vinco, Ukmergės rajono centrinės ligoninės vyriausiasis gydytojas – 7012 balsų.

Žemaitis Bronislovas, Jurgio, Molėtų rajono P.Cvirkos kolūkio valdybos pirmininkas – 7588 balsai.

Pakartotiniai rinkimai balandžio 9d.

1989m. balandžio 9d. pakartotinų rinkimų į SSRS liaudies deputatų suvažiavimą rezultatai.

Kakaras Gunaras Imantas, Alfredo, Lietuvos TSR Mokslų akademijos Fizikos instituto vyresnysis mokslinis bendradarbis – 38931  balsas.

Macaitis Alfonsas, Alsonso, Lietuvos LKJS CK pirmasis sekretorius – 19384 balsai.

Deputatu išrinkatas Gunaras Kakaras.

Tačiau patys įdomiausi rinkimai vyko 1990m. Ir jų buvo daug…

1990m. sausio 8d. Širvintų rajono Sąjūdžio tarybos išplėstinis posėdis kandidatu į LTSR Aukščiausiąją Tarybą Širvintų rinkiminėje apygardoje Nr.117 iškėlė Antano Urbono kandidatūrą.

1990m. sausio 15d. „Širvintos“ kolūkyje įvyko susirinkimas, Jo metu kandidatu į LTSR Aukščiausiąją Tarybą Širvintų rinkiminėje apygardoje Nr.117 iškėlė Beno Rupeikos kandidatūrą.

1990m. sausio 19d. Čiobiškio kultūros namuose įvyko žemdirbių, gyvenančių Širvintų rajone, susirinkimas, kuriame dalyvavo 350 žmonių. Jo metu kandidatu į LTSR Aukščiausiąją Tarybą Širvintų rinkiminėje apygardoje Nr.117 iškėlė Antano Mikalajūno kandidatūrą.

1990m. vasario 24d. Rinkimų į LTSR Aukščiausiąją Tarybą Širvintų rinkiminėje apygardoje Nr.117, rezultatai.

Rinkėjų skaičius – 15826 žmonės. Rinkimuose dalyvavo 12916. Aktyvumas 81,61%.

Antanas Mikalajūnas – 1686 balsai. Arba 13,1%.

Benas Rupeika – 9487 balsai. Arba 73,5%. (Kaip visa tai matyta…)

Antanas Urbonas – 1429 balsai. Arba 11,1%.

1990m. kovo 11d. trečiajame LTSR Aukščiausiosios Tarybos posėdyje buvo priimti penki Nepriklausomybės atkūrimo dokumentai tapę Nepriklausomybės atkūrimą grindžiančia teisine konstrukcija. Dokumentų rinkinį sudaro:

• Deklaracija „Dėl Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatų įgaliojimų“ (I-10)
• Įstatymas „Dėl valstybės pavadinimo ir herbo“ (I-11)
• Aktas „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“ (I-12)
• Įstatymas „Dėl 1938 metų gegužės 12 dienos Lietuvos Konstitucijos galiojimo atstatymo“ (I-13)
• Įstatymas „Dėl Lietuvos Respublikos Laikinojo Pagrindinio Įstatymo“ (I-14)

1990m pradžioje vyko ne tik rinkimai į Aukščiausiąją tarybą, bet ir vietos savivaldą. Tuo metu vietos valdžios sąranga buvo visiškai kitokia, nei mes dabar turime. Tuo metu nebuvo partijų. Tiksliau, buvo, viena teisinga komunistų partija. Kaip ir dabar pas mus, tik viena partija teisinga.

Dabar mes turime Širvintų rajono savivaldybės tarybą ir Širvintų rajono savivaldybės administraciją. Rinkimų sistema į tarybos narius yra daugiamandatė. Kandidatus kelti gali tik partijų ir politinių komitetų sąrašai. Tik merai gali patys save iškelti.

1990m. nebuvo savivaldybės tarybos. Vietos savivaldą sudarė trys grandys.

Širvintų rajono Liaudies deputatų taryba.

Širvintų miesto Liaudies deputatų taryba.

Širvintų rajono Apylinkių Liaudies deputatų tarybos. Viso buvo 7 apylinkių tarybos. Tai seniūnijų atitikmuo.

1990m. kovo 24d. vienu metu vyko rinkimai į visas tris tarybas.

Kelti kandidatus į tarybas turėjo teisę „Tarybos teritorijoje esančių visuomeninių, politinių organizacijų, visuomeninių judėjimų rajonų ir miestų organams, pirminėms organizacijoms, taip pat ne mažiau kaip 50-ties darbo ar gyvenamosios vietos piliečių susirinkimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kandidatus j deputatus kelia ne darbo kolektyvas, o Lietuvos TSR piliečiai“.

Į Širvintų rajono Liaudies deputatų tarybą buvo sudarytos 45 vienmandatės apygardos.

Į Širvintų miesto Liaudies deputatų taryba – 30 vienmandačių apygardų.

Į septynias apylinkių (seniūnijų) tarybas buvo sudaryta 80 vienmandačių apygardų.

Neįsivaizduojamas kiekis vienmandačių. Kandidatų kėlimas  – tai ištisa epopėja. Užbėgdamas į priekį, noriu pasakyti, kad rinkimai užsitęsė iki begalybės, iki rudens. Ar buvo galų gale išrinkti visi deputati, duomenų neradau. Bet valdžios veiklą pradėjo.

Apie visus rinkimus parašysiu atskirai. Manau, bus tikrai įdomu prisiminti ir tiems, kurie dalyvavo, ir amžininkams. Nes jokiuose internetuose šių rinkimų duomenų ir aprašymo nerasite. Tai mūsų savivaldybės bendruomenės istorija. Nuo šių rinkimų viskas ir prasidėjo. Pirmos patirtys. Pirmi laimėjimai ir pralaimėjimai. Ir tikrai, bus dėl ko nustebti. Nuo netikėtai atrastų pavardžių. Nuo pareigybių. Nuo balsų pasiskirstymo.

Smagaus skaitymo ir lengvų bei atsakingų artėjančių savivaldos rinkimų. Galbūt savivaldos. Galbūt rinkimų.

Politinė reklama. Apmokėta iš TS-LKD rinkimų sąskaitos pagal sutartį ŠS 23-01. Užsakymas ŠS 23-10-15KŽ