Atidengta atminimo lenta Širvintų partizanų vadui, dukart Vyties kavalieriui Kaziui Taruškai

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS /

  2023m. gegužės 6d. šeštadienį prie Širvintų knygyno buvo atidengta atminimo lenta lygiai prieš 100 metų žuvusiam Širvintų partizanų vadui, dukart Vyties kavalieriui Kaziui Taruškai.

   Renginyje dalyvavo aktyvus Musninkų “Spindulio” bendruomenės narys Juozas Kalinauskas, kuris yra Kazio Taruškos brolio anūkas.

   “Tada, prieš šimtą metų, Lietuva diplomatines problemas bandė spręsti jėga. Klaipėdoje 1923 metų sausį tas pavyko. Kitoje vietoje – kai Lietuvos ir Lenkijos kariuomenės paskelbė paliaubas , išilgai fronto Neutraliojoje zonoje (į ją pateko ir Širvintos) vyko „slaptasis karas“, kurį abi pusės skatino. Iš lenkų pusės kovojo „partizanai“ – kareiviai civiliais drabužiais. Lietuviai turėjo atsvarą – Mindaugo ir Gedimino pulkų atsiųstus taip pat perrengtus karius (pabaigoje jų buvo apie 200).

1922 m. pabaigoje, vadovauti VII partizanų grupei paskyrė Kazį Tarušką – jauną, bet kovose pasižymėjusį karininką. Jam duotas „Žalčio“ slapyvardis. 1923 m. gegužės 6-ąją Širvintų vaistininkas pakvietė lietuvių partizanų vadus („batkas“) pietų. Čia įvyko tragedija – tiesiog už stalo nuo šūvio krito Kazys Taruška.

   Daug kas įsitikinę, kad karininką pro langą nušovė lenkų partizanai. Buvo stiprus argumentas – prieš tai panašiai žuvo Širvintose veikusių lenkų partizanų vadas Virbalis-Sartonas. Taigi, lenkai galėję atkeršyti. Bet oficiali išvada buvo kita: Lietuvos vadovybė pasirinko palankesnę savižudybės versiją, nes antraip būtų tekę pripažinti pavojingą faktą – kad mūsų kariai dalyvavo kare Neutraliojoje zonoje ir tuo laužė Kauno valdžios tarptautinius įsipareigojimus.

   K.Taruška tapo paskutiniu Nepriklausomybės kare žuvusiu Lietuvos karininku. Auka buvo prasminga: kai 1923 m. likvidavo Neutraliąją zoną, tarptautiniai arbitrai Širvintas paliko Lietuvai”