Kiek metų dar prireiks, kad visos iškilios asmenybės sulauktų tinkamo dėmesio ir pagarbos?

   Kai 2018 m. Širvintų miesto bendruomenė kreipėsi į rajono savivaldybės vadovus su prašymu leisti pastatyti atminimo lentas ŠIRVINTŲ VALSČIAUS 1918-1920 M. NEPRIKLAUSOMYBĖS KOVŲ SAVANORIAMS IR VYTIES KRYŽIAUS KAVALIERIAMS, buvo gautas atsakymas, kad šio projekto sprendiniams nepritarta. Istorijai, laisvei ir jos kūrėjams tada  vietos Širvintose neatsirado, nes su prašymu kreipėsi ne “savi” ar ne tie, iš kurių gali tikėtis liaupsių ar aplodismentų merei. O be to neverta net piršto pajudinti. Prireikė net 5 metų, o gal garsesnių žmonių pavardžių ir iniciatyvos, stambesnių antraščių žiniasklaidoje, kad istorinė atmintis mažyčiu žingsneliu ir vėl įžengtų į Širvintas.

  Savaitgalį, minint nepriklausomos Lietuvos karininko, Vyties kryžiaus kavalieriaus Kazio Taruškos-Žalčio mirties 100-ąsias metines,  buvo atidengta paminklinė lenta buvusios senosios vaistinės (dabar knygyno) vietoje, kur užgeso jo gyvybė. Renginyje dalyvavo Vilius Kavaliauskas – žurnalistas, istorijos tyrinėtojas, Valdas Rakutis – karo istorikas, politikas, Audrius Butkevičius – pirmasis krašto apsaugos ministras ir signataras, Juozas Kalinauskas – Kazio Taruškos giminaitis ir kiti. Visi svečiai kalbėjo, koks svarbus istorinės atminties išsaugojimas, kaip būtina ją perduoti ateinančioms kartoms. Vilius Kavaliauskas atkreipė dėmesį, kiek dar iškilių asmenybių yra susijusios su Širvintų kraštu. Ar tos asmenybės nevertos tinkamo įamžinimo, kiek metų dar prireiks, kad jos sulauktų tinkamo dėmesio ir pagarbos?

Alytė Skeberienė – rajono savivaldybės tarybos narė nuo Demokratų sąjungos “Vardan Lietuvos” Širvintų skyriaus