Ar galime viešai publikuoti “buvusių meilių” nuotraukas?

   Šiais technologijų laikais dauguma mūsų naudojamės socialiniais tinklais, skelbiame savo, savo šeimos, draugų nuotraukas, pasakojimus. Tačiau, ko gero, ne vienas užmiršome, kad su kiekviena teise gimsta ir pareiga. Ir čia nepasiteisinsime, kad nežinojimas atleidžia nuo atsakomybės, nes tai netiesa. Įgydamas bet kokias teises ar privilegijas gauni ir pareigų (kartais net apribojimų).

  Tad pridėję ranką prie širdies prisiminkime ir pasitikrinkime, ar žinome, ką ir kaip galime skelbti viešoje erdvėje? Juk draugaujame su žmonėmis gyvenime, su kitais – socialiniuose tinkluose. Skelbiame bendras nuotraukas, po kažkiek metų matome socialinių tinklų priminimus ir vėl dalinamės tomis nuotraukomis, nors žmogus, esantis šalia mūsų nuotraukoje jau seniai gyvena kitą gyvenimą ir gal net bendrauja su kitais žmonėmis. Ypatingai tai aktualu, kai nuotraukose buvę mylimieji.

  Štai kad ir tokia situacija (ji yra tikra ir redakcijai asmenų tapatybės, apie kuriuos kalbama, žinomos.

  Į redakciją kreipėsi asmuo. Kadaise jo partneris turėjo kitus santykius ir kitą partnerį. Kartu keliavo, atostogavo ir buvo keliamos bendros nuotraukos. Tačiau pora išsiskyrė, abu partneriai jau turi kitus santykius, kitas šeimas. Tačiau vienas iš buvusių partnerių nuolat dalinasi socialinio tinklo prisiminimais, kur jis su buvusiu partneriu. Tai žeidžia ne tik patį buvusį partnerį, bet ir jo antrąją pusę. Buvo prašyta bendras nuotraukas išimti iš socialinių tinklų, bet į tai nereaguojama.

  Pabandykime pasiaiškinti ir sužinoti tiesą, ar įstatymiškai toks elgesys teisėtas, ar galime dalintis bendromis nuotraukomis su buvusiais partneriais.

   Tad su šia istorija ir klausimais kreipėmės į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją. Iš čia gavome atsakymą: „Laba diena. Norėčiau Jus informuoti, kad Jus dominančiu klausimu reikėtų pasiteirauti Žurnalistų etikos inspektoriaus, jie tam tikrais aspektais vykdo asmens duomenų tvarkymo priežiūrą socialiniuose tinkluose. ŽEIT turi ir gaires dėl soc. tinklų https://www.zeit.lt/data/public/uploads/2019/02/rekomendacija-soc.-tinkl.-vartotojams-pdf.pdf“

   Taigi nieko nebelieka, kaip kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą, kuri net viešai skelbia, kad užsiima žmogaus teisių apsauga visuomenės informavimo srityje.

   Gavome išsamų atsakymą, kuris pravers ne vien minėtos situacijos dalyviams, bet ir kiekvienam mūsų. Tam, kad nedarytume klaidų ir nežinodami nepasielgtume neteisėtai. Atkreipiame dėmesį, kad dalį teksto paryškinome tam, jog aiškiau būtų randama esmė.

   „Laba diena, atsakome į Jūsų paklausimą.

   Asmens teisė į atvaizdą yra asmeninė neturtinė teisė. Ji gali būti traktuojama kaip teisės į privatų gyvenimą dalis. Šios teisės apsaugos esmė yra ta, kad fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitoks atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Asmens sutikimo nereikia, jeigu šie veiksmai yra susiję su visuomenine asmens veikla, jo tarnybine padėtimi, teisėsaugos institucijų reikalavimu arba jeigu fotografuojama viešoje vietoje. Iš Jūsų paklausime pateiktos situacijos galima preliminariai vertinti, kad viešam buvusio partnerio atvaizdo paskelbimui socialiniame tinkle Facebook, net ir tada, jei tai tik „Facebook prisiminimai“, yra reikalingas to asmens sutikimas. Nebent esama aplinkybių, kai tokios nuotraukos paskelbimas yra pateisinamas viešuoju interesu.

   Teisės į atvaizdą apsaugą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Visuomenės informavimo įstatymas, taip pat Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas.

   Asmuo, pastebėjęs, kad jo nuotraukos (atvaizdas) be sutikimo publikuojamos viešai socialiniame tinkle Facebook, turi teisę reikalauti, kad šias nuotraukas socialiniame tinkle patalpinęs asmuo jas iš ten pašalintų. Taip pat rekomenduojame kreiptis į patį socialinį tinklą, kuriame patalpintos nuotraukos, ir pranešti (pasinaudojant report funkcionalumu) apie be sutikimo paviešintą atvaizdą, kaip neteisėtą turinį, kuris pažeidžia asmens teises ir teisėtus interesus.

   Nepavykus išspręsti situacijos gražiuoju, asmuo gali savo pažeistas teises ginti kreipdamasis su skundu į žurnalistų etikos inspektorių arba į teismą.

   Už tokio pobūdžio teisės pažeidimą gali būti taikomos įvairios poveikio priemonės, pvz., žurnalistų etikos inspektorius gali skirti įspėjimą, papeikimą, reikalavimą pašalinti pažeidimą, o teismas gali įpareigoti nutraukti teisę pažeidžiančius veiksmus, priteisti atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą.“

  Taigi, nesidalinkime nuotraukomis su buvusiaisiais viešai ir ištrinkime jas iš viešos erdvės. Lai gražūs prisiminimai lieka tik mums asmeniškai.