„Bočiai“ šventė gyvenimą
/ NERINGA TUŠKEVIČIENĖ /
/ Nuotraukos autorės /
Apie Širvintų bočelių sueituves rajone jau legendos sklando ir jaunesni laukia nesulaukia, kada galės prie jų prisijungti. Keliauja, sportuoja, linksminasi. Kaskart mieste suplazdėjus gražioms suknelėms tampa aišku – „Bočiai“ renkasi.
Moterys visada pasipuošusios, iš savo skrynelių gražiausius papuošalus išsiėmusios. Vyrai kostiumais pasidabinę ir pasitempę kaip jaunystėje. Žiūri ir negali atsigrožėti – žmonės švenčia gyvenimą. O ką daugiau veikt – gudriai šypsosi. Vaikai užauginti, namai pastatyti, medžiai pasodinti. Belieka džiaugtis vaikaičiais ir provaikaičiais, bei semti į save geras emocijas bei jomis dalintis su kitais.
Šį kartą, kaip ir įprasta, į ‚Leliją“ sugužėjo arti šimto bočelių. Ir ne tik pasibūti, bet ir jubiliatus pasveikinti.
Tradiciškai visus pasveikinusi pirmininko pavaduotoja Genovaitė Abromavičienė žodį suteikė pirmininkui Vladislovui Jablonskui. Pirmininkas, nors mokiniams rimtą ir konkretų dalyką – fiziką dėstė, bet yra lyriškos sielos žmogus. Kiekvieno susitikimo metu kolegoms dovanoja Lietuvių poetų eiles. Šis kartas nebuvo išimtis. Perskaitęs eiles ir pasveikinęs visus susirinkusiuosius, pirmininkas ėmė šūsnį sveikinimų, kuriuos įteikė jubiliatams: Vitalijai Dulevičienei, Elvyrai Pečiulienei, Aldonai Mašalienei ir Vidai Matulienei.
Tuo sveikinimai nesibaigė. Juk garbingą 80 metų jubiliejų tą dieną šventė pats Širvintų „Bočių“ pirmininkas Vladislavas Jablonskas. Po gražių sveikinimo žodžių, kuriuos perskaitė Regina Ambrazienė, kiekvienas „Bočių“ tarybos narys įteikė po rožės žiedą.
Tuomet sveikinimo žodį tarė ir savivaldybės atstovės – Širvintų rajono savivaldybės vicemerė Laima Versekėnaitė, merės padėjėja Vaida Valkauskienė. Įteikusios dovanas jubiliatui užrišo simbolinę austą juostą.
Apie senatvės malonias akimirkas, apie senelių ir vaikaičių bendravimą ir patirties bei žinių perdavimą kalbėjo Kernavės ir Musninkų parapijų klebonas kun. Marius Talutis. Jo pamąstymų bočeliai klausėsi, rodės, net nekvėpuodami.
O tuomet prasidėjo linksmybės. Jau ne pirmą kartą bočeliai padainuoti kviečiasi Tadą Imbrasą. Vis aukščiau kilo dainos, nuo šokių drebėjo grindys. O Tadas vis šypsojosi „Koks choras! Kokie balsai!”. Ir prasitarė norįs suburti „Bočių“ chorą. Norinčių dainuoti tikrai yra. Tad ar pavyks šis sumanymas – pamatysime ateityje.
Ilgai skambėjo dainos, netilo juokas. Čia pat sukosi poros. Et, na ir gražus tas gyvenimo ruduo…
