Širvintų sveikatos centras. Antras dublis
Kiek kartų galima atrasti Ameriką? O kiek kartų galima išrasti dviratį? O kiek kartų galima sujungti Širvintų PSPC ir Širvintų ligoninę? Du. Netikite? O gal tiesiog neprisimenate?
Iš karto pasakysiu, aš už tai, kad šios įstaigos būtų sujungtos. Ne Lietuva išrado mediciną ir sveikatos įstaigas.
Lietuva, kartu su kitomis 37 šalimis priklauso EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai. Kartu su kitomis 26 šalimis priklauso Europos Sąjungai.
Ir visos šios šalys turi sveikatos apsaugos sistemą. Nieko nėra geriau, už kolektyvinę patirtį. Nes visos šalys išbandė įvairius modelius. Taigi tikrai galima apibendrinti, koks variantas yra geriausias, nors galbūt ir kompromisinis.
Apie 1985 – 1990 metus Širvintų rajone, įvairiais duomenimis, gyveno tarp 23000 ir 25000 gyventojų. Dabar – apie 15000. Širvintų ligoninės pastatas pradėtas statyti Nepriklausomybės išvakarėse. Baigtas lygtai 1991m.
Širvintų PSPC ir Širvintų ligoninės pastatai vieni didžiausių mieste. Su anų laikų užmoju ir neūkiškumu, skirti tikrai ne mažiau, nei 25000 gyventojų turinčiam rajonui. O realybėje mūsų liko tik 65proc.
Pirmas bandymas sujungti Širvintų PSPC ir Širvintų ligoninę vyko dar 2015m. gruodžio 17d. Nežinau tikrųjų, giluminių sprendimo priežasčių, bet paskaitykime, kaip 2015m. tarybos sprendime buvo motyvuojama:1. Pagrindinis veiksnys, įtakojantis sveikatos priežiūros įstaigų ateities poreikius, yra įvykę reikšmingi demografiniai pokyčiai Lietuvoje ir Širvintų rajone. 2010 – 2014 metais Širvintų rajono gyventojų skaičius sumažėjo – 10,9 %, kurį nulėmė natūralaus gyventojų prieaugio sumažėjimas ir emigracija.
2. Širvintų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro pajamos priklauso nuo prisirašiusųjų gyventojų skaičiaus, VšĮ Širvintų ligoninės pajamos priklauso nuo besigydančių pacientų skaičiaus. Dėl gimstamumo mažėjimo, dėl gydymo metodų pasikeitimo, dėl nedidelio atstumo iki kitų rajonų gydymo įstaigų, darosi vis sunkiau išsilaikyti antro lygio paslaugas teikiančiai Širvintų rajono ligoninei. Siekiant išlaikyti abi sveikatos priežiūros įstaigas Širvintose, paskaičiuotos besidubliuojančių išlaidų optimizavimo galimybės.
3. Pagal abiejų sveikatos įstaigų pateiktus rodiklius, neliečiant tiesioginių paslaugų teikėjų – gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų etatų, palikus vieną abiems sveikatos priežiūros įstaigoms administraciją, sumažėtų valdymo sąnaudos, susijusias su administravimu, galima būtų per metus sutaupyti apie 69 400, 00 Eur. Reorganizavus ūkio skyrių, galima sutaupyti apie 24 920, 00 Eur. Palikus vieną klinikinę laboratoriją galima būtų sutaupyti apie 27 242,00 Eur. Vadinasi, optimizavus sąnaudas personalo ir materialinių išlaidų administravimui (nemažinant atlyginimų gydytojams, slaugytojams ir slaugytojų padėjėjams), galima sutaupyti apie 94 320,00 Eur per metus.
4. Reorganizavus Širvintų rajono sveikatos priežiūros įstaigas sutaupyti administravimo pinigai leistų didinti gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų darbo užmokestį .Galima būtų remti jaunus gydytojus – rezidentus, kuriuos skatintų grįžti dirbti arba dirbti ir gyventi Širvintose. Sutaupyti pinigai optimizavus klinikinę laboratoriją padėtų įstaigos gerbuvio kūrimui.
5. Vieningą sveikatos priežiūros įstaigų sistema palengvintų pacientų srautų reguliavimą pasirenkant sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją specialistą. Sumažintų paslaugų dubliavimą bei užtikrintų geresnį pacientų perimamumą ir geresnę informacijos apie pacientų būklę apsikeitimo kokybę.
6. Reorganizavus Širvintų miesto sveikatos priežiūros įstaigas, tikimasi bus sukurta konkurencinga, racionaliai naudojanti žmogiškuosius ir finansinius išteklius įstaiga. Bus siekima intensyviau plėtoti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas ir efektyvesnes sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formas, optimizuoti stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų apimtis.
7. Daugėjant rajone senyvo amžiaus žmonių, labai svarbu jiems užtikrinti tinkamas, kokybiškas ir prieinamas slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas. pradėti teikti paliatyviosios slaugos paslaugas.
2. Širvintų rajono Pirminės sveikatos priežiūros centro pajamos priklauso nuo prisirašiusųjų gyventojų skaičiaus, VšĮ Širvintų ligoninės pajamos priklauso nuo besigydančių pacientų skaičiaus. Dėl gimstamumo mažėjimo, dėl gydymo metodų pasikeitimo, dėl nedidelio atstumo iki kitų rajonų gydymo įstaigų, darosi vis sunkiau išsilaikyti antro lygio paslaugas teikiančiai Širvintų rajono ligoninei. Siekiant išlaikyti abi sveikatos priežiūros įstaigas Širvintose, paskaičiuotos besidubliuojančių išlaidų optimizavimo galimybės.
3. Pagal abiejų sveikatos įstaigų pateiktus rodiklius, neliečiant tiesioginių paslaugų teikėjų – gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų etatų, palikus vieną abiems sveikatos priežiūros įstaigoms administraciją, sumažėtų valdymo sąnaudos, susijusias su administravimu, galima būtų per metus sutaupyti apie 69 400, 00 Eur. Reorganizavus ūkio skyrių, galima sutaupyti apie 24 920, 00 Eur. Palikus vieną klinikinę laboratoriją galima būtų sutaupyti apie 27 242,00 Eur. Vadinasi, optimizavus sąnaudas personalo ir materialinių išlaidų administravimui (nemažinant atlyginimų gydytojams, slaugytojams ir slaugytojų padėjėjams), galima sutaupyti apie 94 320,00 Eur per metus.
4. Reorganizavus Širvintų rajono sveikatos priežiūros įstaigas sutaupyti administravimo pinigai leistų didinti gydytojų, slaugytojų, slaugytojų padėjėjų darbo užmokestį .Galima būtų remti jaunus gydytojus – rezidentus, kuriuos skatintų grįžti dirbti arba dirbti ir gyventi Širvintose. Sutaupyti pinigai optimizavus klinikinę laboratoriją padėtų įstaigos gerbuvio kūrimui.
5. Vieningą sveikatos priežiūros įstaigų sistema palengvintų pacientų srautų reguliavimą pasirenkant sveikatos priežiūros įstaigą ir gydytoją specialistą. Sumažintų paslaugų dubliavimą bei užtikrintų geresnį pacientų perimamumą ir geresnę informacijos apie pacientų būklę apsikeitimo kokybę.
6. Reorganizavus Širvintų miesto sveikatos priežiūros įstaigas, tikimasi bus sukurta konkurencinga, racionaliai naudojanti žmogiškuosius ir finansinius išteklius įstaiga. Bus siekima intensyviau plėtoti ambulatorines sveikatos priežiūros paslaugas ir efektyvesnes sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formas, optimizuoti stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų apimtis.
7. Daugėjant rajone senyvo amžiaus žmonių, labai svarbu jiems užtikrinti tinkamas, kokybiškas ir prieinamas slaugos ir palaikomojo gydymo paslaugas. pradėti teikti paliatyviosios slaugos paslaugas.
Paskaitykime 2023m. rugpjūčio 24d. sprendimo motyvaciją:
1. Dalyvavimas Lietuvoje vykdomoje sveikatos priežiūros reformoje gerinant sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą.
2. Bus sudaryta galimybė pritraukti daugiau ES ir kitų fondų lėšų, skirtų atnaujinti materialinę bazę, infrastruktūrą ir investuoti į žmogiškuosius išteklius.
3. Bus užtikrintas bazinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo paketas rajono gyventojams.
4. Bus didesnė tikimybė išvengti neigiamo asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklos rezultato.
5. Mažės valdymo ir ūkio išlaidos.
6. Reorganizavus sveikatos priežiūros įstaigas, bus siekiama optimizuoti teikiamų paslaugų apimtį, racionalizuoti finansinių ir infrastuktūros išteklių panaudojimą, sudaryti sąlygas medikų atlyginimų augimui, gerinti paslaugų kokybę.
7. Gerėtų sąlygos specialistų pritraukimui dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje, nes nauji specialistai labiau nori dirbti didesnėse sveikatos priežiūros įstaigose.
8. Būtų užtikrintas racionalus personalo darbo krūvių paskirstymas (tolygesnis medicinos personalo darbo krūvio paskirstymas savivaldybėje), patalpų panaudojimas bei įstaigos biudžeto balansas.
9. Skubiosios pagalbos užtikinimas (šeimos gydytojo kompetencijos ribose + būtinoji pagalba priėmimo sk.).
10. Nauda pacientui: pacientui bus aišku, kur kreiptis esant poreikiui gauti visą bazinį paslaugų paketą. Bus įkurta atvejo vadybininko funkcija, kuri taupys laiką, suteiks pacientui aiškumo, kaip elgtis iškilus klausimų dėl jų sveikatos būklės.
11. Pagerės pacientų sveikatos priežiūros teikimo sąlygos.
3. Bus užtikrintas bazinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo paketas rajono gyventojams.
4. Bus didesnė tikimybė išvengti neigiamo asmens sveikatos priežiūros įstaigos veiklos rezultato.
5. Mažės valdymo ir ūkio išlaidos.
6. Reorganizavus sveikatos priežiūros įstaigas, bus siekiama optimizuoti teikiamų paslaugų apimtį, racionalizuoti finansinių ir infrastuktūros išteklių panaudojimą, sudaryti sąlygas medikų atlyginimų augimui, gerinti paslaugų kokybę.
7. Gerėtų sąlygos specialistų pritraukimui dirbti sveikatos priežiūros įstaigoje, nes nauji specialistai labiau nori dirbti didesnėse sveikatos priežiūros įstaigose.
8. Būtų užtikrintas racionalus personalo darbo krūvių paskirstymas (tolygesnis medicinos personalo darbo krūvio paskirstymas savivaldybėje), patalpų panaudojimas bei įstaigos biudžeto balansas.
9. Skubiosios pagalbos užtikinimas (šeimos gydytojo kompetencijos ribose + būtinoji pagalba priėmimo sk.).
10. Nauda pacientui: pacientui bus aišku, kur kreiptis esant poreikiui gauti visą bazinį paslaugų paketą. Bus įkurta atvejo vadybininko funkcija, kuri taupys laiką, suteiks pacientui aiškumo, kaip elgtis iškilus klausimų dėl jų sveikatos būklės.
11. Pagerės pacientų sveikatos priežiūros teikimo sąlygos.
Gal žodžiai kažkiek ir skiriasi, bet esmė sutampa. Ar galima būtų nesutikti ir prieštarauti? O kokie skirtumai tarp 2015m. ir 2023m.?
2015m. Norėjo merė Živilė ir valdantieji. Nenorėjo ir prieštaravo tuometinės įstaigų vadovės. 2023m. merė Živilė ir valdantieji greičiausiai irgi nori, bet puiki proga apkaltinti Seimo valdančiuosius, ypač konservatorius, ir Sveikatos apsaugos ministrą Arūną Dulkį. Dabar įstaigų vadovai pritaria. Jie dabar savi. O 2015m. vadovės buvo svetimos. Leido sau ir drįso prieštarauti. Todėl joms nutrūkus ėmė labai nesisekti, joms ėmė viskas iš rankų kristi. Ir darbo rezultatai, taip pat. Prarado pasitikėjimą, ir … 2016m. pradžioje, vasario, gegužės mėnesiais, Širvintų rajono savivaldybės taryba pritarė skelbti konkursus Širvintų PSPC ir Širvintų ligoninės vyriausiųjų gydytojų pareigoms užimti.
Ir dar.
2015m. “Inicijuoti VšĮ Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro reorganizavimą prijungimo būdu prie VšĮ Širvintų ligoninės”
2023m. “Sutikti reorganizuoti viešąją įstaigą Širvintų ligoninę prijungiant ją prie viešosios įstaigos Širvintų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro”
Kitaip sakant, 2015m. PSPC jungėme prie ligoninės. 2023m. Ligoninę jungiame prie PSPC. Jaučiu, kai tėvai tie patys, tai kūdikis bus tas pats.
Gyventojus noriu nuraminti, viskas bus gerai. Daugelio mūsų vaikai, o ir mes patys, esame dirbę kitose ES arba EBPO šalyse. Airijoje, Jungtinėje Karalystėje, Ispanijoje, Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje. Ar jie prašė mūsų pagalbos, kaip sutvarkyti jų sveikatos sistemą? Ne. O gal mes, imdami ES šalių piliečių uždirbtus pinigus Europinės pagalbos pavidalu, galėtume iš pasimokyti. Nes tose šalyse yra Sveikatos centrai. Nes svarbiausia sveikata. Ne grandioziniai pastatai ir jų remontas, ne viešieji pirkimai, ne nigigų dalybos. Ne politinės intrigos. Bet, jeigu norime pakenkti sau ir savo vaikams, galime sustabdyti ir torpeduoti reformą.
Raimondo Kuodžio citata:
“Svarbiose srityse (sveikata, švietimas, net gelžkelių maršrutai…) Lietuva kelis dešimtmečius gyveno su iškreipta subsidiarumo forma: funkcijos apačiose, pinigai – iš esmės centre.
Tokioj konfigūracijoj funkcijos tampa lėšų magnetais, būdais melžt centrinę karvę. Per daug negalvojant apie (tinklo) efektyvumą, kitų sričių ir savivaldybių finansinius poreikius ir pan. Klasikinis išorinis efektas.
…
Kaip su tuo pabaigt? Arba 1) tinklas į centrą, arba 2) pinigai apačion, kad savivalda pradėtų daugiau galvot.
S. Skvernelio vyriausybei tas jau lyg buvo išaiškinta (švietimo pavyzdžiu). Buvo net svarstoma tinklą pakelt į aukštesnį valdžios lygmenį, kad jį aptvarkyt”
Tokioj konfigūracijoj funkcijos tampa lėšų magnetais, būdais melžt centrinę karvę. Per daug negalvojant apie (tinklo) efektyvumą, kitų sričių ir savivaldybių finansinius poreikius ir pan. Klasikinis išorinis efektas.
…
Kaip su tuo pabaigt? Arba 1) tinklas į centrą, arba 2) pinigai apačion, kad savivalda pradėtų daugiau galvot.
S. Skvernelio vyriausybei tas jau lyg buvo išaiškinta (švietimo pavyzdžiu). Buvo net svarstoma tinklą pakelt į aukštesnį valdžios lygmenį, kad jį aptvarkyt”
Ir dar viena:
“Nemokamos medicinos nebūna, mieli medikai. Čia tik lojeriai prirašė į Konstituciją šio kvailo žodžio.
Lietuvos visuomenė bandė kurti mokamą, europietišku socialiniu draudimu paremtą sistemą. Bet nepanašu, kad pavyko.
Lietuvos visuomenė bandė kurti mokamą, europietišku socialiniu draudimu paremtą sistemą. Bet nepanašu, kad pavyko.
…
Nepavyko dėl dviejų GŪ:
– GŪ mokesčiuose neleido pasiekt adekvataus finansavimo su visom to pasekmėm;
– kas nemažiau svarbu, GŪ galvose neleido pasiekt nekorumpuotos, interesų konfliktuose nepaskendusios sistemos, kur ne pinigai ir blatas būtų paslaugų racionavimo modelis. Dabar net viešos (!) institucijos jau naudoja privatų draudimėlį, kad eilėse apšoktų savo tėvus…
….
Tad kur einame? Į amerikoniško tipo brangų, dichotomizuotą hibridą. Sėkmės, jums jos prireiks.
…
Giarovės valstibė šioje srityje (kaip ir panašiu keliu einančiame švietime etc.) tampa vis labiau miražas. [Liks tik politikanų pragramose.]
Bandykit stot į gyvą eilę talonėliui po metų:).
O jei turit daug pinigų ir blatą, tai galit šio posto ir neskaityt;).
…
Vaikščiojimas ties failed state riba, kai pagrindinės infrastruktūros nelabai veikia, yra bene geriausia pačių susikurta dovana rytams, ką galim sugalvot”
Nepavyko dėl dviejų GŪ:
– GŪ mokesčiuose neleido pasiekt adekvataus finansavimo su visom to pasekmėm;
– kas nemažiau svarbu, GŪ galvose neleido pasiekt nekorumpuotos, interesų konfliktuose nepaskendusios sistemos, kur ne pinigai ir blatas būtų paslaugų racionavimo modelis. Dabar net viešos (!) institucijos jau naudoja privatų draudimėlį, kad eilėse apšoktų savo tėvus…
….
Tad kur einame? Į amerikoniško tipo brangų, dichotomizuotą hibridą. Sėkmės, jums jos prireiks.
…
Giarovės valstibė šioje srityje (kaip ir panašiu keliu einančiame švietime etc.) tampa vis labiau miražas. [Liks tik politikanų pragramose.]
Bandykit stot į gyvą eilę talonėliui po metų:).
O jei turit daug pinigų ir blatą, tai galit šio posto ir neskaityt;).
…
Vaikščiojimas ties failed state riba, kai pagrindinės infrastruktūros nelabai veikia, yra bene geriausia pačių susikurta dovana rytams, ką galim sugalvot”
P.S.: GŪ, tai Gyvulių ūkis.
Kam į Širvintas kviečiamos tokios įmonės, kaip UAB Žalia žemė arba UAB Širvintų turtas su didžiausia skola. Viena tik neaišku, kas yra šių įmonių akcininkai? Kaip turės judėti pinigai per minėtas įmones, vykdant projektus. Pinigus reikia skaičiuoti, o kaip juos skaičiuoja Širvintos?
Gąsdinant, kad iš senelių atims, norint išmokėti Tarybos nariams DU.
Turgininkai bėkite iš duobėtos aikštelės. Jums vietos pagal projektą nebeliko. Pirkėjai važiuokit į Vilnių, Kauną, Klaipėdą. Taip pat kaip ir gydytojų ieškome. Širvintos mums bus tik kaip nakvynės namai.
Medicinos paslaugų ateitis Širvintose – visi sveiki, nėra ko gydyti, pinigai panaudoti INFRASTRUKTŪRAI, MODERNIZACIJAI.
Derb, Dainiau. Aš niekada niekam nesiūliau “parsiduoti už pinigus”. Ir dabar visus raginu – neparsiduokite už pinigus. Prostitucija nėra valstybės ir savivaldos valdymo modelis.
Metas būtų nusiimti sauskelnes, išjungti savo socialinius burbulus, ir išeiti į tikrovę ir domėtis, kaip iš tiesų tvarkomi valstybių reikalai. Tai, gal Vokietijoje ar Danijoje ir t.t. sveikatos apsauga finansuojama iš vėjo jėgainių? Tokiu atveju, Širvintų kultūrą siūlau finansuoti iš “Kiaulių fermų”.
Gerb. Virginijau. sakote, pinigų tikrai trūks. Bet palaukite, kokį skaičių, su kiek nulių žadėjo vėjo jėgainių statytojai? Kartu su asociacija piestu stojote prieš investicijas. Ir nesvarbu, ar 10, ar 60 bestatytų. Iš principo – nenorime nieko. O paskui skaičiuojame – kur čia šimtą tūkstančių dar sutaupyti?
kelias griuna duovbe didele prie ligonines vilniaus g. kodel nekas neperspeja? galima padangas pramus
Stebuklų pasaulyje nėra. Ir turiu liūdną žinią, stebuklų nebus. Mokesčių sistema lemia tai, kiek pinigų surenkame į biudžetą. Jeigu pasidomėti bent jau ES šalių biudžetais, tai jie savo sandara labai panašūs. Tai yra, tie patys sektoriai finansuojami ta pačia suma nuo BVP.
Tai įsivaizduokime tokią situaciją. Nuo 2024m. įkuriame VŠĮ “Lietuvos sveikatos centras”. Reorganizacija. Visiškai visos sveikatos įstaigos jos sudėtyje, ir kitokių nėra, tik privatūs. Visos valstybinės ligoninės, Universitetinės ligoninės ir visos visų savivaldybių sveikatos įstaigos. Ir, jos 2024 metams gauna tam tikrą procentą BVP. Pvz. kaip Raimondas Kuodis rašo: “Tarkim, kad apie 10% BVP, arba (suapvalinus) 6 mlrd. € per metus”
Ir nei Euro daugiau. Pastatų išlaikymas, jų renovacija, atnaujinimas, įrangos įsigijimas, ir atlyginimai. Visiška “Lietuvos sveikatos centras” savivalda. Galimi du variantai.
Pirmas. Renovuoti pastatus. Statyti priestatus. Pirkti kiekvienam kaimui po rentgeno aparatą. Ir aišku, viską brangiai, kad būtų ką ir su kuo “pasidalinti”. Bet čia jau vagimas pačių iš savęs. O jeigu, kas nors liks, tai ta dalis atlyginimams.
Antras. Pasiskaičiuoti, kiek Lietuvai reikia gydytojų iš viso. Nes ir tokia praktika ES ir EBPO šalys turi. Aišku, galima dvigubinti. Bet, galima ir racionaliai pasielgti. Tada galima pagalvoti, koks atlyginimas būtų teisingas, lyginant su kitomis profesijomis. Bet reikia ir pastatų eksploatacijos nepamiršti. Ir įrangos įsigijimo, eksploatacijos. Ir tikrai tikiu, kad visą medikų bendruomenę užplūstų realybės jausmas. Pinigų tikrai trūks. Gal tada kils noras peržvelgti, ar tikrai tiek ir tokio gigantiškumo pastatų reikia savivaldybių centruose?
Ir dar. “Kaip neįmanoma pritraukti medikų į rajonus”. Kaip netikėta. Gal kas nors nori apie tai nuoširdžiai parašyti?
R.Kuodis labai protingas vyras. Šis ekonomistas niekada neklysta?
Autoritetai autoritetais, bet faktas yra faktas – po sujungimo Švenčionių medicinos paslaugos stipriai suprastėjo.
O gal mes ir nekeliame tikslo GERINTI medicinos paslaugų kokybę? Tada taip, nėra apie ką ginčytis.
Gerai, sutaupome 94320 eurus. Kas toliau? Jie liks medicinos įstaigai? Ar užsakysime žinomesnių atlikėjų šventėms?
Ne visi turi FB, ir ne visi skaito Raimondą Kuodį. Geriau už jį parašyti neįmanoma.:
“”Teko prieš kelias dienas sudalyvaut susitikime su medikų bendruomenės aktyvistais.
Iš jų pusės matosi tam tikras entuziazmas dėl tolesnio šlubuojančio sveikatos sektoriaus privatizavimo:).
…
Kiek jums asmeniškai kainuotų tokia sveikatos sistema?
Tarkim, kad apie 10% BVP, arba (suapvalinus) 6 mlrd. € per metus.
Padaliname iš 3 mln. gyventojų (su emigrantais, kurie čia gydosi), gauname 2000€ kiekvienam per metus, apimant kūdikius ir senolius.
Aišku, tie 2000€ bus labai nevienodai pasiskirstę – kažkuriais metais neišleisit nieko, kai kada – po kelioliką/keliasdešimt/šimtus gabalų. Nesvarbu, ar jūs biednas, ar turtingas.
Jei biednas – jums nepasisekė. Eikit į pievą žolelių, į guglę patarimų. Ilgai nesikankinsit, panašu.
…
Štai kodėl progresyvus pasaulis finansavimą organizuoja viešojo socialinio draudimo pagrindu, o racionavimą – protingo dydžio ir protingai organizuotų eilių pagrindu.
Lietuvai tas sekasi nelabai (nes GŪ ir mokesčiuose, ir priėjime prie paslaugų), todėl turim sistemą ant fiasko ribos.
Tad, kaip visuomenė, esam rimtoje kryžkelėje.
Jei ir toliau nepavyks, pinigai taps vis labiau paslaugų racionavimo mechanizmu, kitaip tariant eilių apšokinėjimo būdu. Kas nemažu mastu vyksta ir dabar – GŪ, gi sakėm:).
Tose eilėse gal apšoksit savo sergančius vaikus ar mirštančius tėvus, bet gudrauodegiams gi tas dzin:). Nes jie turi sočiai bapkių, kame prOblema.
Giarovės valstibė, karoče.
[Pora grafikų iš sveikatos ekonomikos šia tema, kas neturi laiko tekstui.}””
P.S.primenu: GŪ, tai Gyvulių ūkis.
Pagirtina, kad nors vienas tarybos narys pabandė plačiau pagvildenti šią labai aktualią rajonui temą. Ar bus nuo sujungimo kažkas geriau, nesu tikras. Švenčionių rajone kolkas situacija po sujungimo tik pablogėjo.
Dažnai būna, kad svarbiau ne KĄ DARAI, o KAIP DARAI. Nuo to KAIP rezultatai gali būti kardinaliai priešingi.
Jei buvo tarybos sprendimas 2015 m, kodėl administracija ir merė jo nevykdė? Juk jis neatšauktas, kaip suprantu