Vienas lauke – ne karys

  Žurnalistas dažnai vadinamas ketvirtąja valdžia arba sarginiu šunimi. Nes pagrindinė žiniasklaidos priedermė yra stovėti sargyboje ir kontroliuoti valdžią.

  Tačiau net mūsų senoliai sakydavo: „vienas lauke – ne karys“. Taip ir žurnalistas. Jei nesidalinsite žiniomis, pastebėjimais, įtarimais, nuotraukomis, jei bijosite ir neišsakysite savo minčių, jei nepalaikysite – mūsų darbas taps beverčiu, o leidinys tebus skirtas valdžios savigyrai – pijarui, kaip dabar madinga vadinti.

  Šiandien ant stalo dedu man taip brangią vardinę plunksną ir Tarptautinį žurnalisto pažymėjimą. Atėjo metas atsisveikinti.

  Žemai lenkiuosi buvusiems šalia, skaičiusiems, kritikavusiems. Sudie.

  Nuo šiol būsiu TIK ŽMOGUS.

P.S. Atsiprašau, kad šį kartą taip trumpai ir lakoniškai. Kelias dienas rašiau, tryniau, taisiau. Bet žodžiai jau nieko nereiškia. Viskas padaryta veiksmais. Tiksliau – neveikimu.

Neringa Tuškevičienė ir Krašto žinios

 

13 thoughts on “Vienas lauke – ne karys

  • 2024-05-12 at 12:55
    Permalink

    Gerbiamasis, sakote, Jums svarbi ši žiiasklaidos priemonė. Jei svarbi, tai kodėl nematau kandidatų į prezidentus rinkiminių programų pristatymo joje?

    2019 m. prezidentinių rinkimų metų reklamai buvo išleista virš 2 milijonų eurų. 2024 m. bus išleista kelis kart daugiau.
    Iš tų milijonų kiek euriukų nubyrėjo Širvintoms?

    Kam po to skųstis, kad tamsi liaudis išrinko ne tuos?

  • 2024-05-10 at 18:14
    Permalink

    Leidinio reikia visiems. Tad ir rūpintis turime visi. Kiek mūsų pervedė bent eurą?

  • 2024-05-10 at 16:08
    Permalink

    Susiekiau su VšĮ Medijų rėmimo fondas. Paaiškinau, kad jų dabartiniai paramos taisyklių reikalavimai mažų rajonų internetinėms svetainėms (turėti 10000 skaitytojų auditoriją) yra nerealūs. Paprašytas, nusiunčiau savo pastabas ir pasiūlymus raštu.

    Buvo pasakyta, kad gegužės 15 d. VšĮ Medijų rėmimo fondas kaip tik svartys regioninės žiniasklaidos programos finansavimo taisykles. Jei kas turite jiems pasiūlymų, skambinkite, rašykite. Bent taip kažkuo konkrečiu šioje srityje prisidėsite. Net jei tai nebus pagalba “Krašto žinioms”, galbūt bent kitų rajonų leidiniams bus paprasčiau gauti paramą.

  • 2024-05-08 at 20:52
    Permalink

    Tai atskleiskit jau su kuria partija į seimą kandidatuosit

  • 2024-05-07 at 21:12
    Permalink

    Gaila, kad dauguma širvintiškių liko pinskų vergijoje, kad Neringos laisvės žodis tik nedideliam ratui skaitytojų svarbus. Gaila.. Išplauks tie politiniai snobai iš Antakalnio Žirgų ir dzin jiems tie kažkokie širvintos. Jau pasakyta kitų – pr…tė, be…lė ir neaiškus m…ius aplink pirštą apsuko tūkstančius širvintißkių. Ačiū, Neringa, už Jūsų tiesos žodžius. Pasirodo, mieliau Śirvintoms melas ir propaganda.

  • 2024-05-07 at 14:24
    Permalink

    Labas Neringa. Girdėjau išeini? Gaila. Nebus kam nemokamai… Bet gal dar galėsi kada apie mus parašyti? Tai sėkmės. Iki, skubu labai…

  • 2024-05-07 at 13:15
    Permalink

    Ačiū,visada buvo malonu skaityti,jausti Jūsų asmeninę poziciją,nuomonę.Tikrai patiko,buvau tyli gerbėja.Sekmės Jums ir geros sveikatos.

  • 2024-05-07 at 12:41
    Permalink

    Atrodytų viskas ir taip aišku, kas vyksta mūsų rajone, argumentų faktų užtektinai, bet tokia situacija kažkam labai naudinga. Tai kur yra reikiamų institucijų darbas, jeigu LR įstatymai Širvintų rajone negalioja????????????

  • 2024-05-07 at 11:05
    Permalink

    Be galo liūdna žinia Jūsų profesinės šventės dieną. Ačiū už viską, ką dėl mūsų padarėte

  • 2024-05-07 at 10:49
    Permalink

    Paskutinė Krašto žinių diena

    Kai atėjo Krašto žinių paskutinioji,
    ji ėmė galvoti:
    kokia aš laiminga,
    kad gyva
    sulaukiau savo mirties,
    kad mirštu štai
    be jokios prievartos –
    pati iš savęs,
    gyva sulaukusi
    savo dienos paskutinės.

    O galėjo iš lėto marinti,
    lupdami panages,
    arba netyčia,
    man nematant,
    nušauti mane,
    kad iki šiolei
    nebūčiau supratusi,
    jog manęs jau nėra.

  • 2024-05-07 at 10:47
    Permalink

    Paskutinė Kukučio diena

    Kai atėjo Kukučiui paskutinioji,
    jis ėmė galvoti:
    koks aš laimingas,
    kad gyvas
    sulaukiau savo mirties,
    kad mirštu štai
    be jokios prievartos –
    pats iš savęs,
    gyvas sulaukęs
    savo dienos paskutinės.

    O galėjo iš lėto marinti,
    lupdami panages,
    arba netyčia,
    man nematant,
    nušauti mane,
    kad iki šiolei
    nebūčiau supratęs,
    jog manęs jau nėra.

  • 2024-05-07 at 07:15
    Permalink

    Ir taip ilgai dalinai save kitiems. Ačiū Tau

  • 2024-05-07 at 06:27
    Permalink

    Tikslas pasiektas – lieka pijarinė spauda

Parašykite komentarą

*

code