Ar Seime galioja vienodos taisyklės visiems politikams? Ar etikos pažeidimai turi realias pasekmes,
ar lieka tik įrašais komisijos protokoluose? Šiuos klausimus kelia Seimo Kultūros komiteto narė
Indrė Kižienė, kreipusis į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją.
Parlamentarė prašo išaiškinti, ar Seimo narys, kuriam jau ne pirmą kartą tenka aiškintis dėl savo
elgesio ir kuriam oficialiai konstatuoti etikos pažeidimai, gali toliau be jokių pasekmių eiti
vadovaujančias pareigas komitete. Kreipimasis susijęs su konservatorių frakcijos nariu Vytautu
Juozapaičiu, einančiu Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojo pareigas.
Naujausioje išvadoje Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad V. Juozapaitis nuotolinio
komiteto posėdžio metu pavartodamas žodį „debile“ pažeidė Valstybės politikų elgesio kodekso
principus – pagarbos žmogui, padorumo, pavyzdingumo ir atsakomybės. Komisija taip pat atkreipė
dėmesį į pasikartojančias nederamo elgesio tendencijas.
Tačiau tai – ne pirmas signalas. Vos prieš kelis mėnesius tas pats politikas jau buvo atsidūręs Etikos
ir procedūrų komisijos akiratyje dėl įžeidžių pasisakymų. Tąkart tyrimas buvo nutrauktas po viešo
atsiprašymo. Pasak I. Kižienės, atsiprašymas nėra išteisinimas – jis tik leidžia tam tikrais atvejais
tyrimo nepradėti. Vis dėlto istorija, anot jos, netrukus pasikartojo.
„Jeigu po viešo atsiprašymo ir Etikos ir procedūrų komisijos vertinimo tas pats elgesys kartojasi,
kyla natūralus klausimas – ar etikos sprendimai Seime turi realią reikšmę, ar jie tėra formalumas?“
– sako parlamentarė.
Anot jos, šiandien kalbama jau ne apie vieną ištartą žodį. Kalbama apie politinės atsakomybės ribas
ir apie tai, ar opozicija sau taiko tuos pačius standartus, kurių nuolat reikalauja iš kitų.
Konservatoriai ne kartą yra pabrėžę skaidrumo, padorumo ir aukštos politinės kultūros svarbą,
tačiau dabar būtent jų pačių frakcijos narys, kuriam konstatuoti etikos pažeidimai, ir toliau eina
vienas svarbiausių postų Seimo Kultūros komitete.
Todėl I. Kižienė prašo Etikos ir procedūrų komisijos aiškiai atsakyti, ar Valstybės politikų elgesio
kodekso pažeidimai turėtų būti laikomi svarbia aplinkybe sprendžiant dėl parlamentaro tinkamumo
vadovauti komitetui. Taip pat klausiama, ar komitetų pirmininkams ir jų pavaduotojams neturėtų
būti taikomi aukštesni reputacijos standartai ir ar Komisija gali rekomenduoti politinėms frakcijoms
iš naujo įvertinti tokių politikų tinkamumą eiti vadovaujančias pareigas.
„Seimo nario mandatą suteikia rinkėjai, tačiau komitetų pirmininkais ar jų pavaduotojais politikai
netampa rinkėjų valia – į šias pareigas juos deleguoja politinės frakcijos. Todėl politinė atsakomybė
neturėtų baigtis paskyrimo momentu. Jeigu etikos pažeidimai kartojasi, frakcijos turėtų įvertinti, ar
toks politikas gali ir toliau vadovauti“, – teigia I. Kižienė.
Seimo narės biuro informacija
Nuotrauka Seimo kanceliarijos.
Rašydami komentarą prisiimate visą atsakomybę dėl galimų pasekmių. Komentuokite atsakingai!