„Čia gi ne jūsų žemė.“ O kieno tada yra valstybės žemė?

„Čia gi ne jūsų žemė“, – tokius žodžius susitikime su Kalnalaukio gatvės daugiabučių gyventojais, prieštaraujančiais planams jų vidiniame kieme esančiame sklype Nr. 7 statyti socialinį būstą, išgirdo gyventojai iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės Ingridos Baltušytės.

Ši frazė, ko gero, labai tiksliai atskleidžia esminį mūsų ginčo su Savivaldybe klausimą.

Taip, tai nėra mūsų privati žemė. Tačiau ji nėra ir Savivaldybės administracijos darbuotojų privati žemė. Kalbame apie valstybinę žemę ir teritoriją, kuri daugelį metų buvo suplanuota kaip atskirųjų želdynų teritorija bei faktiškai naudojama aplinkinių daugiabučių gyventojų poilsiui ir vaikų žaidimams.

Todėl klausimas turėtų būti ne „kieno ši žemė?“, o kokiam viešajam interesui ji turi tarnauti ir kaip, priimant sprendimus dėl jos ateities, derinami skirtingų visuomenės grupių interesai.

Socialinio būsto poreikio neginčijame

Susitikimo metu ne kartą girdėjome argumentą, kad socialinio būsto laukiantys žmonės taip pat yra Širvintų gyventojai ir jų interesai taip pat turi būti ginami.

Su tuo ginčytis nereikia.

Socialinis būstas yra teisėtas ir svarbus savivaldybės uždavinys. Tačiau būtent todėl diskusija neturėtų būti supriešinama taip, tarsi vienoje pusėje būtų socialinio būsto laukiantys žmonės, o kitoje – nenorintys jų kaimynystės gyventojai.

Ginčas yra visai ne apie tai.

Ginčas yra apie vietą ir pasirinkto sprendimo pagrįstumą.

Kodėl socialinio būsto plėtrai pasirinkta būtent teritorija, kuri galiojančiame detaliajame plane yra atskirųjų želdynų teritorija ir yra vidiniame jau užstatytų daugiabučių kieme?

Kodėl šios teritorijos naudojimo būdą dabar siekiama pakeisti iš atskirųjų želdynų teritorijos (E) į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją (G2)?

Kokios kitos vietos buvo realiai išnagrinėtos?

Kokios socialinio būsto fondo plėtros alternatyvos buvo palygintos?

Ir svarbiausia – kodėl būtent šis variantas pripažintas tinkamesniu už alternatyvas?

Čia susiduria ne vienas, o keli viešieji interesai

Kolektyvinį prieštaravimą dėl planuojamų pokyčių pasirašė beveik 200 gyventojų.

Tai nėra kelių žmonių nepasitenkinimas dėl būsimo pastato už lango.

Žmonės kelia klausimus dėl želdynų, vaikų žaidimų ir poilsio erdvės, automobilių stovėjimo, eismo saugumo, insoliacijos, triukšmo, būsto vertės kritimo, infrastruktūros, specialiųjų tarnybų privažiavimo bei gyvenamosios aplinkos kokybės.

Kita vertus, egzistuoja žmonių, laukiančių socialinio būsto, interesas.

Abu yra realūs.

Todėl Savivaldybės pareiga, mūsų supratimu, nėra vien pasakyti: „mes vykdome socialinio būsto funkciją“. Savivaldybė turi paaiškinti, kaip šie interesai buvo pasverti ir suderinti.

Kol kas į svarbiausią klausimą atsakymo neišgirdome: kodėl socialinio būsto plėtros tikslui pasiekti būtina panaikinti būtent šią žaliąją erdvę?

Kur turės eiti vaikai?

Ypač keistai skamba pasiūlymai vaikams naudotis kitomis Širvintų žaliosiomis erdvėmis.

Susitikime buvo kalbama apie želdynus prie Totorių gatvės, Šeimų parką ir teritorijas prie vandens telkinių. Anot, plano rengėjo, mažesnieji vaikai iki 5 m. galės likti kieme, o vyresni turės naudotis tolėliau esančiomis erdvėmis.

Tačiau žemėlapyje žalia spalva pažymėta teritorija ir saugi kasdienė vaiko žaidimų erdvė prie namų nėra tas pats.

Dabar vaikai iš aplinkinių namų gali išeiti į kiemą nepereidami gatvių. Tėvai juos gali matyti pro langus ar per kelias minutes pasiekti. Šia erdve naudojasi ne tik sklypą supančių daugiabučių, bet ir kitų Kalnalaukio gatvės namų vaikai.

Ar vertinant planuojamą užstatymą buvo įvertinta, kur persikels dabartinės vaikų žaidimų ir gyventojų poilsio funkcijos, koks bus tų alternatyvių vietų pasiekiamumas ir ar jos bus lygiavertės saugumo požiūriu?

Vaikui galimybė žaisti savo kieme ir pasiūlymas savarankiškai keliauti per gatves į kitą miesto teritoriją nėra lygiavertės alternatyvos.

Kodėl būtinai statyti naują pastatą?

Dar vienas klausimas, į kurį norėtume aiškaus atsakymo, – kodėl socialinio būsto fondo plėtra Širvintose siejama būtent su nauja statyba šioje vietoje.

Socialinio būsto fondo didinimas savaime nereiškia, kad kiekvienu atveju būtina statyti naują daugiabutį konkrečioje žaliojoje teritorijoje. Socialinio būsto fondas gali būti plečiamas ir įsigyjant tinkamus būstus.

Todėl gyventojams svarbu žinoti ne tai, ar Savivaldybė kada nors paskelbė skelbimą apie perkamus butus, o kokia reali alternatyvų analizė buvo atlikta prieš pasirenkant sklypą Nr. 7.

Kiek Širvintose ir rajone esančių būstų buvo įvertinta?

Ar Savivaldybė tiesiogiai kreipėsi į rinkoje būstus parduodančius savininkus ar vystytojus?

Ar buvo vertinta galimybė įsigyti jau pastatytus butus?

Ar analizuoti nenaudojami pastatai ir jų pritaikymo galimybės?

Ar skaičiuota, kiek kainuotų skirtingi variantai vienam sukuriamam socialiniam būstui?

Gyventojų atlikta rinkos apžvalga rodo, kad Širvintose ir rajone šiuo metu parduodama dešimtys senos ir naujos statybos butų, taip pat gyvenamųjų namų.

Todėl vien teiginio, kad Savivaldybei reikia socialinių būstų, nepakanka atsakyti į klausimą, kodėl dėl jų reikia keisti būtent šios teritorijos naudojimo būdą.

Ar mažėjančiam miestui reikia dar vieno daugiabučio?

Šis klausimas svarbus ir platesniame demografiniame kontekste.

2021 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenys rodė didelę neapgyvendintų būstų dalį (25%) Širvintų rajono savivaldybėje. Tuo pat metu ilgalaikės Lietuvos demografinės projekcijos rodo visuomenės senėjimą ir gyventojų skaičiaus mažėjimą.

Tai savaime nereiškia, kad Širvintose negalima statyti naujų būstų.

Tačiau tai reiškia, kad viešosiomis lėšomis planuojant naują gyvenamąją statybą turėtų būti ypač aiškiai atsakyta į klausimą, kodėl nauja statyba yra racionalesnė už jau egzistuojančio būsto fondo panaudojimą.

Prieš naikinant esamą žaliąją erdvę, visuomenė turi teisę matyti skaičius ir alternatyvų palyginimą.

55 automobilių stovėjimo vietų trūkumas buvo žinomas jau anksčiau

Yra ir dar viena problema – automobilių stovėjimas.

Dar rengiant ankstesnį šios teritorijos detalųjį planą buvo fiksuojamas aplinkinių daugiabučių automobilių stovėjimo vietų trūkumas – dokumentuose buvo kalbama apie 55 trūkstamas vietas.

Praėjo daugiau kaip dešimtmetis.

Todėl kyla elementarus klausimas: ar ši problema išspręsta?

Jeigu ne, kokį poveikį esamai situacijai turės dar vienas gyvenamasis pastatas?

Gyventojai automobilių stovėjimo problemą mato kiekvieną dieną. Ypač ji išryškėja renginių ar didesnio žmonių srauto metu, kai automobiliai statomi ten, kur tik randama vietos.

Todėl mus nustebino, kad susitikime ši problema Savivaldybės atstovams, regis, neatrodė iki galo žinoma.

Prieš didinant teritorijos užstatymo intensyvumą pirmiausia turėtų būti atsakyta, kaip naujas užstatymas paveiks jau egzistuojantį infrastruktūros deficitą.

Pats planavimo dokumentas reikalauja darnios teritorijos raidos

Čia verta grįžti prie pačios Savivaldybės dokumentų.

2026 m. balandžio 9 d. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorės įsakymu Nr. 9-236 pradėtas detaliojo plano koregavimas. Jo tikslas – sklypo Nr. 7 naudojimo būdą pakeisti iš atskirųjų želdynų teritorijos (E) į daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritoriją (G2).

Tačiau tame pačiame planavimo procese nustatytas ir kitas uždavinys – užtikrinti darnią planuojamos teritorijos raidą ir funkcionavimą.

Būtent čia ir slypi visas ginčo turinys.

Darnus planavimas negali reikšti vien atsakymo į klausimą: „ar čia techniškai galima pastatyti daugiabutį?“

Reikia klausti ir kitaip:

Ką dėl to praras jau gyvenantys žmonės?

Kur bus kompensuota prarandama žalioji ir rekreacinė funkcija?

Kur žais vaikai?

Kaip pasikeis eismas ir parkavimas?

Kaip bus užtikrintas specialiųjų tarnybų privažiavimas?

Koks poveikis bus aplinkinių namų gyvenimo kokybei?

Ir, svarbiausia, ar tą patį socialinį tikslą galima pasiekti kitu būdu, sukeliant gerokai mažesnį konfliktą su jau egzistuojančia gyvenamąja aplinka?

Savivaldybė turi ne vieną funkciją

Socialinio būsto užtikrinimas yra viena iš savivaldybės funkcijų. Tačiau savivaldybė tuo pat metu sprendžia teritorijų planavimo, aplinkos, želdynų, gyventojų poilsio, susisiekimo ir saugios gyvenamosios aplinkos klausimus.

Todėl vienos problemos sprendimas neturėtų būti vertinamas izoliuotai nuo kitų.

Gyventojai neprašo atsisakyti socialinio būsto plėtros.

Mes prašome atsakyti į daug paprastesnį klausimą:

kodėl socialinio būsto plėtrai pasirinktas būtent sklypas Nr. 7 ir ar prieš priimant šį sprendimą buvo išsamiai, skaidriai ir palyginamai įvertintos mažiau konfliktinės alternatyvos?

Jeigu Savivaldybė turi tokią analizę – tegul ją parodo visuomenei.

Taip, valstybinė žemė iš tiesų nėra „mūsų“ privačios nuosavybės prasme.

Bet ji nėra ir valdžios institucijos privati žemė, su kuria galima elgtis nepaaiškinus visuomenei, kodėl pasirinktas vienas ar kitas sprendimas.

Valstybinė žemė turi tarnauti viešajam interesui. O kai susiduria keli viešieji interesai, valdžios užduotis nėra vieną iš jų tiesiog paskelbti svarbesniu. Jos užduotis – juos įvertinti, suderinti ir savo sprendimą pagrįsti.

Kalnalaukio daugiabučių gyventojai