Seimo Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė visos komisijos vardu kreipėsi į Seimo kanclerį dėl tiesioginių Seimo posėdžių transliacijų titravimo. Siekiama, kad žmonės su klausos negalia galėtų realiuoju laiku sekti plenarinius posėdžius, komitetų ir komisijų darbą bei svarstomus visuomenei aktualius klausimus. Toks prieinamumas turėtų būti užtikrinamas ne tik Seime, bet ir savivaldybėse, siekiant, kad žmonės su klausos negalia galėtų pilnavertiškai dalyvauti ir sekti vietos savivaldos darbą.
Komisija siūlo titruoti plenarines Seimo posėdžių transliacijas ir viešai transliuojamus komitetų bei komisijų posėdžius. Seimo kanceliarija informavo, kad šiuo metu diegiamas pažangesnis šnekos atpažinimo įrankis, o nuo 2027 m. sausio planuojama subtitruoti visas tiesiogines Seimo posėdžių transliacijas, taip pat viešai transliuojamus komitetų ir komisijų posėdžius bei valstybei reikšmingus renginius.
Lietuvoje jau yra numatyta įvairių priemonių, susijusių su informacijos pritaikymu žmonėms su negalia, lengvai suprantama kalba, informacija gestų kalba ir kitais prieinamumo sprendimais. Tačiau, I. Kižienės teigimu, vien teisinių nuostatų ar formalių reikalavimų nepakanka – svarbu, kad žmogus jais galėtų pasinaudoti realiame gyvenime.
„Žmogui nėra svarbu vien tai, kas parašyta dokumentuose. Jam svarbu, ar jis iš tiesų gali gauti informaciją, suprasti, kas vyksta, ir pats sekti sprendimų priėmimo procesą“, – pabrėžia I. Kižienė.
Seimo lygmeniu keliamas klausimas, pasak I. Kižienės, turėtų būti aktualus ir savivaldai. Savivaldybių tarybose bei jų komitetuose priimama daug sprendimų, kurie tiesiogiai susiję su vietos gyventojų kasdienybe – nuo socialinių paslaugų ir švietimo iki infrastruktūros ar viešųjų paslaugų.
Todėl Seimo Asmenų su negalia teisių komisija planuoja rekomendacijas dėl posėdžių prieinamumo pateikti Lietuvos savivaldybių asociacijai. Siekiama atkreipti savivaldybių dėmesį į galimybę užtikrinti žmonėms su klausos negalia prieigą prie Tarybų ir Komitetų posėdžių informacijos. Nežiūrint į tai, kad tokios rekomendacijos jau buvo teikiamos, realiai pokyčių vis dar nėra.
„Daug kas jau yra numatyta teisės aktuose, rekomendacijose ir įvairiuose dokumentuose. Tačiau vien to neužtenka – žmogus su negalia turi tai matyti ir jausti kasdienybėje. Jeigu teisė į prieinamą informaciją yra įtvirtinta, ji turi veikti ir realiame gyvenime, o ne likti tik popieriuje“, – sako I. Kižienė.
Parlamentarė pabrėžia, kad Jungtinių Tautų Asmenų su negalia teisių komitetas, vertindamas, kaip Lietuvoje įgyvendinama Asmenų su negalia teisių konvencija, taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad informacijos prieinamumo srityje dar yra ką tobulinti. Tai rodo, kad vien esamų nuostatų ir priemonių nepakanka – būtina toliau ieškoti praktinių sprendimų, kad žmonės su negalia galėtų iš tiesų savarankiškai gauti ir suprasti jiems svarbią informaciją bei pilnavertiškai dalyvauti visuomenės gyvenime. Tad informacija turi būti pasiekiama visiems.
Seimo narės biuro informacija apmokėta iš parlamentinei veiklai skirtų lėšų.
Foto: Ū. Liškevičiūtė
POLITINĖS REKLAMOS SKELBIMAS
Užsakovas: Indrė Kižienė (LŠ25-01)
Skelbimas susijęs su LR Seimo narės Indrės Kižienės darbu LR Seime, darbu LSDP valdymo organuose, LSDP Ukmergės skyriuje ir 2028 m. LR Seimo rinkimais
Daugiau informacijos rasite: https://www.krastozinios.lt/skaidrumo-pranesimas-indre-kiziene/
Rašydami komentarą prisiimate visą atsakomybę dėl galimų pasekmių. Komentuokite atsakingai!