Blogį kuria ne tie, kurie apie jį rašo

    Dažnas galvoja, kad spaudos laisvė rūpi tik pačiai žurnalistų bendruomenei. Nes laisvas žodis – žurnalisto duona.

   Tačiau retas kuris pagalvoja, kad laisvas žodis, tai mūsų visų – kiekvieno mūsų – laisvė. Lietuvos konstitucijos 25 straipsnis teigia: „Žmogus turi teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti.

    Žmogui neturi būti kliudoma ieškoti, gauti ir skleisti informaciją bei idėjas.

   Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai.

    Laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija.“

Žurnalistas dažnai vadinamas ketvirtąja valdžia arba sarginiu šunimi. Nes pagrindinė žiniasklaidos priedermė yra stovėti sargyboje ir kontroliuoti valdžią.

Ar laisvę atkovojus visada ją turėsime?

    Turime suvokti, kad laisvės niekas ant lėkštutės neatneš. Jie ji lėkštutėje, tai jau reikia įtarti, kad tai ne laisvė, o jos muliažas.

   Sekmadienį buvo minima Pasaulinė spaudos laisvės diena, o šiandien Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena. Šios šventės proga noriu priminti kikevienam skaitytojui, kad jūs turite teisę laisvai reikšti savo nuomonę, požiūrį net ir tuomet, kai klystate. Kad ir kaip valdžia priešinasi kritikai, kiekvienas rinkėjas turi tokią teisę. Jūs išrinkote, patikėjote pareigas ir turite teisę kontroliuoti.

   Tiek respublikinė valdžia, tiek rajoniniai vadukai renkasi sau pavaldžią žiniasklaidą, ją finansuoja ir palaiko. Kodėl valdžia pasirenka informaciją teikti tik vieno leidinio skaitytojams? Sunku pasakyti. Bet žmogiškai suvokiu, kad tai pirmiausia parodymas gyventojui – rinkėjui, jei skaitai ne mano išrinktą laikraštį, reiškia tu nevertas žinoti, nevertas būti pakviestas į renginį, nevertas būti pasveikintas. Aš asmeniškai taip suprantu informacijos blokavimą. O skirstant valdiškus pinigus labai paprasta to pasiekti -0 vienam duodi viską, kitam – nieko.

   Beje, čia nėra kažkokia ypatinga naujiena. Visais laikais buvo aišku, jei turi sau palankią žiniasklaidą, paštą ir telegrafą – valdžia bus tavo rankose, nes bus skelbiama tik tavo tiesa. Tad šito siekė  ne vienas politikas, o siekė užčiaupdami neklusniuosius.

   Tik labai keista, kad politikai, kurie šiais laikais yra itin aukšto pasirengimo, nesuvokia, kad tik bendraujant ir bendradarbiaujant galima pasiekti geriausių rezultatų, nesupranta, kad žiniasklaida gali jiems atnešti naudos. Net ir tuomet, kai kalbama apie nesėkmes.

 Tokia jau ta laisva spauda – kai ji yra, daug kas nepatenkinti, kai jos nėra – visi jos ieško.

Krizė ir karantinas pakoregavo veiklą

   Žinoma, ši krizė ir karantinas gerokai pakoregavo ir mūsų veiklą. Negalime dalyvauti Tarybos posėdžiuose. Jei ir nuvyktume, nebūtume įleisti. Negalime susitikti su skaitytojais. Todėl nuolat, o šiuo metu ypatingai džiugina Jūsų skambučiai, žinutės ir laiškai. Kartais Jūsų informacija pasitvirtina, kartais randame jai pateisinimų. Bet Jūsų pasitikėjimas džiugina ir skatina veikti. Tai didžiausias įvertinimas.

   Kol turėsime savo skaitytojų, kol žmonės skambins, pasakos ir pasitikės, tol mes gyvuosime. Tad pasinaudodama proga noriu pakviesti kiekvieną – būkime kartu. Tik vieni kitus palaikydami, vieni kitiems pagelbėdami būsime stiprūs ir laisvi.

    Ir jokie ignoravimai, informacijos slėpimai ir gardai nesulaikys laisvo žodžio, kol juo tikima.

blogį kuria ne tie, kurie apie jį rašo, o tie, kurie jį daro. Nors kaltinami būtent tie, kurie rado, pamatė, suprato. Žiniasklaida tėra mūsų gyvenimo atspindys, tad nesistebėkime, jei ji nepatinka.

Ketvirtoji valdžia

    Šiandien, kai visa Lietuva švenčia laisvo žodžio, žurnalistų ir žiniasklaidos darbuotojų profesinę šventę, kaip niekad svarbu siekti, jog niekas negalėtų riboti jos darbo.

   Žurnalistas dažnai vadinamas ketvirtąja valdžia arba sarginiu šunimi. Nes pagrindinė žiniasklaidos priedermė yra stovėti sargyboje ir kontroliuoti valdžią. Tą pačią valdžią, kurią mes patys renkame ir, kuri privalo mums – rinkėjams – atsiskaityti.

   Todėl šiandien yra gera proga prisiminti, kad blogį kuria ne tie, kurie apie jį rašo, o tie, kurie jį daro. Nors kaltinami būtent tie, kurie rado, pamatė, suprato. Žiniasklaida tėra mūsų gyvenimo atspindys, tad nesistebėkime, jei ji nepatinka.

   Tokia jau ta laisva spauda – kai ji yra, daug kas nepatenkinti, kai jos nėra – visi jos ieško.

Visada su Jumis ir dėl Jūsų,

 Neringa Tuškevičienė ir „Krašto žinios“

P.S. Būsime dėkingi, jei palaikysite laisvą spaudą ir skirsite savo 1,2 procentus jau sumokėto gyventojų pajamų mokesčio paramą „Krašto žinioms”, kurias leidžia VšĮ„Širvintų spauda”.

Paramos gavėjas VšĮ„Širvintų spauda”,  įmonės kodas: 304096111.

Tel. nr. pasiteirauti 8-645 07043.

   Dėkojame už Jūsų palaikymą.