Rasos šventė Kernavėje papildė Nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą

    Liepos 2 d. iškilmingame renginyje Rotušėje vyko renginys, Nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą papildė dar dešimt iš kartos į kartą perduodamų ir išsaugotų šalies tradicijų.

    Šių metų įrašymu sąvadą papildė ir Širvintų rajono Rasos šventė Kernavėje. Kiti patekę į sąvadą: drevinė bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Lietuvos karaimų vestuvių tradicija, Mažosios Lietuvos delmonai, pirčių lankymo tradicija, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, totorių vestuvių pyrago čiakčiako tradicija, vietovardžių atminties ir vartojimo tradicija, Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicija.

RASOS ŠVENTĖ KERNAVĖJE

Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadas

    Vidurvasario šventės tradicija, lietuviškosios Rasos (Kupolės, įvedus krikščionybę – Joninės) išsiskiria papročių, tikėjimų, apeiginių veiksmų gausa. Jie įprasmina aukščiausią saulės pakilimą, ilgiausią dieną, didžiausią augmenijos ir gyvybinių galių suklestėjimą, gamtos ir žmonių darną.

     Kernavės archeologiniame rezervate kasmet rengiama Rasos šventė atspindi svarbiausią šio laikotarpio prasmę. Ji pasižymi ir kita išskirtine istorine reikšme: 1967 m. čia pirmą kartą surengtos Rasos pagal archajiškus baltų genčių papročius, atkurtus remiantis rašytiniais šaltiniais (jų esama jau iš XIV a.), tautosakos bei etnografijos duomenimis, moksliniais tyrimais. Iš šios Romuvos judėjimo inicijuotos veiklos augo Lietuvos folkloro sąjūdis, drauge su kitomis rezistencinių judėjimų ugdomomis tautinės tapatybės, patriotizmo nuostatomis prisidėjęs prie šalies nepriklausomybės atkūrimo. Rasos šventimas išjudino tautos gyvybines galias, senąsias tradicijas, išmintį, tikėjimą prikėlė naujam gyvenimui.

    Šventė vyksta pagal nuo pradžių nusistovėjusią tvarką. Ant piliakalnių iškeliamos stebulės su deglais ir vainikais, sukraunamas aukuras, laužas, pastatomi vartai. Šventės dalyviai (jų būna per dešimt tūkstančių!) renka vaistinius augalus ir žolynus, pina vainikus, prie aukuro apeiginiu būdu uždegama ugnis, pagerbiamos protėvių vėlės ir dievybės, palydima ir pasitinkama saulė, dainuojama ir šokama prie laužo, vidurnaktį Nerimi plukdomi vainikai, saulei patekėjus, prausiamasi rasa. Šventės apeigose dėmesys skiriamas saulei, ugniai, vandeniui, augmenijai, kurie tuo metu įgyja didžiausias galias ir tai perduoda žmogui. Susirinkusieji čia jaučiasi tikrais šventės dalyviais, kūrėjais, drauge dainuodami, giedodami sutartines, šokdami, atlikdami apeiginius veiksmus.

    Išskirtinį šventės matmenį sudaro erdvė, kurioje jį vyksta. Kernavė išsiskiria valstybei ir tautai reikšminga istorine praeitimi, legendų gausa, nuostabia gamta ir ypač išraiškingais, didingais piliakalniais.

   Rasos šventė yra didžiausia vasaros šventė Širvintų krašte ir svarbiausia Kernavės bendruomenei. Tądien iš visų kraštų pas gimines, draugus skuba artimieji, trokšdami būti šventėje – darnioje ir tvarioje gamtinės, kraštovaizdžio, kultūrinės, istorinės erdvės, krašto tapatybę stiprinančių gyvųjų Kernavės kultūros tradicijų visumoje.

   Teikėjas – Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras, 2019
Saugotojai – Širvintų rajono savivaldybė, Širvintų rajono savivaldybės kultūros centras, asociacija „Medgrinda“, Valstybinis Kernavės archeologijos ir istorijos muziejus

Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių paskelbimo iškilmės

Šventiniame renginyje Vilniaus rotušėje pristatoma dešimt 2019 metais patvirtintų Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado reiškinių ir teikiami sertifikatai jų saugotojams.Susipažinkite su drevine bitininkystė Varėnos krašte, Kuršių marių burvalčių vėtrungių gamyba, Mažosios Lietuvos delmonais, Rasos švente Kernavėje, Velykų būgno mušimo tradicija Aukštaitijoje, Lietuvos karaimų vestuvių, pirčių lankymo, totorių vestuvių pyrago čiakčiako, vietovardžių atminties ir vartojimo bei Žemaičių Kalvarijos kalnų giedojimo tradicijomis!Iškilmių dalyvius sveikins ir įrašymą į nacionalinį sąvadą liudijančius sertifikatus teiks kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa ir Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisijos pirmininkė Daiva Vyčinienė. Iškilmes ves žurnalistė, LRT laidų vedėja Gerūta Griniūtė, koncertuos grupė „Baltos varnos“.

Posted by Lietuvos nacionalinis kultūros centras on 2020 m. liepos 2 d., ketvirtadienis

3 thoughts on “Rasos šventė Kernavėje papildė Nacionalinio Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą

  • 2020-07-06 at 12:09
    Permalink

    Merai palaikė šventės idėją, o kultūrininkai daug dirbo. Sveikinu, šaunuoliai

  • 2020-07-04 at 17:26
    Permalink

    Dar cirkas negirdetas , kad visi buve merai pyne papuosimus ir krove lauzus! Galejo savo tiesioginiais darbais uzsiimti , net nezinojau tokio cirko.

  • 2020-07-04 at 08:29
    Permalink

    Kodėl visi laurai Medgrindai ir Pinskuvienei? Scenoje turėjo stovėti visi buvęs merai, kultūros centro darbuotojai. Jie iki išnaktų kasmet pynė žolynų papuošimus, krovė laužus, iki paryčių rūpinosi svečiais. Ačiū jiems!

Parašykite komentarą

*

code