Specialioji trimerinė operacija. Depaukštizacija. Degulbizacija.

/ VIRGINIJUS SARPAUSKAS, Širvintų rajono savivaldybės tarybos narys/

Gegužės 14 dieną fotografuoju gulbes. Kantriai, neskubu, iš tolo. Sulaukiu, kol pakyla gulbė, ir pamatau penkis didžiulius kiaušinius. Po kelių dienų Vilniuje sutiktas pažįstamas, netikėtai užklausia: “kaip ten pas jus Širvintose, pakrančių dabar nepjauna ir paukščių nebaido, kaip tą kartą?” Nustembu ir net pasimetu, nes viskas jau užsimiršę. Patikinu, kad nei praeitais, nei šiais metais jau niekas pakrančių nepjauna. Viskas išsisprendė. Jau kaip buvo, taip buvo, svarbu pasimokom.

  Birželio pirmomis dienomis Facebook pamatau daugybę, ką tik išsiritusių gulbiukų nuotraukų. Žmonės stebi, nebaido, iš tolo fotografuoja, filmuoja. Šalia esančiu taku kiekvieną dieną praeina šimtai žmonių, tame tarpe ir vaikų. Neįsivaizduoju, kas galėtų būti gražiau, nei kiekvieną dieną  praeiti ir stebėti – ar jau išsirito, ar jau plaukioja jaunieji gulbiukai? Tiek vaikams, tiek tėvams.
    Bet vakar atsitiko tai, kas atsitiko. Važiavome į Vilnių pas gerus žmones baltais chalatais pagalbos. Gyvenimas toks. Prieš tai ryte važiavau kuro. Kažkaip keistai pastebėjau baltą gulbę kitąpus Plento gatvės esančiame tvenkinyje. Iš kur? Ir kodėl? Tačiau pavakary pamatau Ramunės jautrų rašinį. Iliuzija, kad viskas gerai, akimirksniu sudužo.
  Pasirodo, šiais metais modernios tvarkdarės neištvėrė. Gamta kokiu mėnesiu vėluoja, tai ir pakrančių augalų nuskutimą mėnesiui atidėjo. Vyrai su trimeriais ant peties padarė savo juodą darbą, įsakymą įvykdė. Bet gulbės to neištvėrė. Sekančią dieną išsivedė penkis, ką tik išsiritusius gulbiukus į kitą vietą. Į kitą tvenkinį, esantį kitoje judrios Plento gatvės pusėje. Visi penki gulbiukai sveiki. Bet dabar jie guli ant šlapios žolės. Nes savo sausą gimtą lizdą paliko.
   Mūsų gulbės lyg ukrainiečiai, pabėgę nuo mordoro ir skubiai palikę savo namus. Ukrainiečiams palapinės, gulbėms šlapia žolė. Ukrainiečiams “Speciali karinė operacija”. Mūsų gulbėms – “Speciali trimerinė operacija”. Ir aplamai, pas mus dabar depaukštizacija, degulbizacija, demedizacija. Depiliacija.
   Prieš du metus, gegužės 9 dieną buvo pjaunami Beržės tvenkinių pakrančių augalai. Gyventojai pasibaisėję dalinosi kraupiais, išsigandusių ančių vaizdais. Kartu su augalais buvo nuskusti ir ančių lizdai. Rašiau, viešinau kiek galėjau. Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos agentūrai. Daviau interviu Lietuvos radijui, kalbino Asta Martišiūtė. Aušrinė Ionovienė iš LNK buvo atvykusi į Širvintas. Taip pat daviau interviu.
    Šiais metais, manau užtenka. Turime suprasti, kas vyksta. Ir apsispręsti, su kuo mes. Ir už ką mes. Ir kas mes tokie esame? Monstrai? Antžmogiai? Ar ilgai toleruosime? Ar tikrai niekas nematė, kaip pjaunama pakrančių žolė šalia gulbių lizdo? O jeigu matė, tai kodėl savimi nesustabdė? Kodėl neskambino policijai, aplinkos apsaugos agentūrai?
   Ir apskritai, keliems žmonėms rūpi gamta, esanti šalia mūsų? Medžiai? Augalai? Gyvūnai? Paukščiai? Man toks įspūdis, kad mūsų savivaldybėje kokiam šimtui, gal dviems.
   Bet rankos, dėjusios parašus ant pirkimo dokumentų ir įsakymų atlikti darbus, nudžius iki pečių. Nes likimas atlygins. Atpildo valanda ateis.
   Neturiu daugiau ką naujo pasakyti, tik priminsiu užpraeitų metų įvykius.
P.S. O, jeigu jau taip reikia pjauti pakrančių augalus pakankamai arti paukščių lizdų, tai gal atsirastų vyrai “iš stuomens ir iš liemens”, kurie vis dar moka dalgiu pamosuoti? Tyliai, ritmiškai. Ir edukacija būtų.

   Redakcija nebūtinai sutinka su rubrikoje NUOMONĖ išreikšta pozicija. Už šioje rubrikoje skelbiamų publikacijų turinį, informacijos tikslumą atsako jų autoriai.

Mūsų kontaktai: tel. nr.: 8-645 07043

El.p.: info@krastozinios.lt

 

9 thoughts on “Specialioji trimerinė operacija. Depaukštizacija. Degulbizacija.

  • 2022-06-13 at 06:42
    Permalink

    O ponas S. nenorėtų parodyti pavyzdį kaip su dalgiu pamojot? Manau jam tai išeitų į naudą. Sveikame kūne svika siela.

  • 2022-06-11 at 17:00
    Permalink

    Manau, kad autorius straipsnio yra puikus pilietis, kadangi informuoja gyventojus apie įvykius miestelyje.

  • 2022-06-11 at 16:38
    Permalink

    Daugtaškis – dvejonė, neužbaigta mintis, nutylėjimas…

    To sarp…

  • 2022-06-11 at 16:22
    Permalink

    Kiek pasaulyje daug žmonių ir įdomių pavadinimų:
    1 ) sarp – futbolininkas
    2 ) sarp – organizacija
    2) sarp – socialinė aplinkos rėmimo programa
    T.t.

    Žinau kaip skaudu išgirsti tiesą, bet prieš patarimus reikia apmąstyti ar nuomonės reiškimas įvairiais klausimais yra baudžiamas. Manau, kad tai baimė!

  • 2022-06-11 at 13:41
    Permalink

    Nesu tamstos gerbėjas. Tačiau įstatymas visiems lygus. Viešas prisipažinimas apie jūsų sekimą yra. Kreipkitės į teisėsaugą

    167 straipsnis. Neteisėtas informacijos apie privatų asmens gyvenimą rinkimas
    1. Tas, kas neteisėtai rinko informaciją apie privatų asmens gyvenimą,
    baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

  • 2022-06-11 at 13:32
    Permalink

    Esate dviveidis, kuriame neatskirsi melo nuo tiesos ( jei dar tiesa pas jus egzistuoja). Jūsų pastebėjimai ir vinguriavimai iš situacijos priverčia kvailius mąstyti taip, kaip jūs norit….

    O dėl gulbių ramybės manau reikia nustoti kasdien vaikščioti ir trukdyti joms gyventi… nedarykite iš to šou..

    Dėl fiksavimo – bus viskas laiku… rinkimai ateina… jau jūsų ,,bylutėje” prisikaupė nemažai įdomybių ir dviveidysčių…

  • 2022-06-11 at 09:23
    Permalink

    Visų pirma, sveikatos!

    O straipsnio nekomentuosiu, nes viskas jau išsakyta Ramunės temoje. Kam tą patį per tą patį atrajoti?
    Minėta problema yra labai paprasta ir lengvai išsprendžiama. Bet prieš kažką tvirtinant neprošal būtų atsiklausti ko iš tikrųjų nori gyventojai. Ypač gyvenantys šalia minėtų vandens telkinių

  • 2022-06-11 at 09:09
    Permalink

    Kadangi dabar vyksta diskusija, su keliais teiginiais, kada gulbės persikėlė į kitą vietą, prieš pjaunant žolę, ar po, o gal dėl per didelio dėmesio, ir fotografavimo iš arti, tai noriu pasakyti, kad šios nuotraukos darytos vakar 7 valandą ryte, ir iš kokių 6 metrų atstumo. Ir artinausi atsargiai, lėtai, galiausiai pritūpiau, ir paskutinius metrus tipenau. 6 metrai ir yra ta riba, kai mano 400 mm židinio nuotolio objektyvas jau siekė, o gulbės dar prisileido. Fotografavimas telefonais iš labai arti yra prastas sumanymas.
    O sąmokslų apie mėtomus akmenukus ir pagaliukus skleidėjams turiu rimtą pasiūlymą. Jūs paviešinate “viskas užfiksuota”, o aš kokiam nors gamtos fondui pervesiu pinigėlių. Laukiu.

Comments are closed.