Fotomenininkas Jonas Lučiūnas švenčia 75 m. sukaktį
Šiandien iš Lapelių kaimo kilęs fotomenininkas Jonas Lučiūnas švenčia 75 metų sukaktį. Siunčiame nuoširdžiausius sveikinimus ir linkime ilgiausių metų bei daug naujų gražių kadrų nuotraukose.Neringa ir Krašto žinios
***
Šiandien, žinomas fotomenininkas Jonas Lučiūnas, kilęs iš Lapelių kaimo, tyrinėjęs Lučiūnų pavardės kilmę ir apie tai parašęs knygą „Vieno kraujo vaikai, arba Lučiūnų istorija“, “Geresnio gyvenimo beieškant”, išleidęs fotografijų albumą “Čiobiškio portretas” ir dar daugelį kitų, švenčia garbingą ir itin gražią 75 metų sukaktį.
Šios gražios sukakties proga Čiobiškio seniūnija nuoširdžiai sveikina ir linki daug gražių akimirkų kasdienybėje, puikių laimėjimų gyvenimo verpetuose. Tegul metų bėgimas, palietęs smilkinius, niekada nepakeičia akių ir širdies šilumos. Lai rankos greit nepavargsta, o gyvenimo takas tebūna ilgas ir šviesus.
Čiobiškio seniūnija
Labai gražiai parašėte. Tikras inteligentas. Pagarba Jums. Sėkmės ir sveikatos!
Didžiai gerbiamieji mano kraštiečiai, ponios ir ponai.
„Tėvynė – tai ne milijonai žemės valakų, ne miškai, ne upės. / Tėvynės sąvoka moralinė. / Žmogus širdy nešiojasi Tėvynę. / Tik tas jos nepraras, kas nenorės…“ – taip žmogaus esmės ryšį su Tėvyne yra apmąstęs istorinių dramų autorius Juozas Grušas. Panašiai galima samprotauti ir apie žmogaus esmės ryšį su gimtine. Koks būtų žmogus be gimtinės ir kaip ji atrodytų be žmonių?
Visi mes kilę iš įvairių vietų. Kiekvienas turime savo pradžią gimtoj šaly. Mano pradžia – Širvintų rajono Lapelių kaime ir aš tuo labai didžiuojuosi.
Nors šiandien knygomis nėra visuotinai domimasi, bet manau, kad geresnio būdo įamžinti, palikti ateičiai prisiminimus apie savo kraštiečius nėra. Labai noriu, kad mano fotografuotus kraštiečius prisimintų ne tik jų artimieji ir giminės, bet ir kiti mano knygų skaitytojai.
Mano brangieji skaitytojai! Aš esu laimingas, kad likimas padovanojo man ne vieną susitikimą su jumis. Bendraudamas su jumis išleidau penkiolika knygų, iš to skaičiaus-septynias apie Širvintų kraštą, kuriame aš gimiau.
Kaip pagalvoji, juk ne dėl medalių ar ženklų žmogus stengiasi prasmingai nugyventi savo gyvenimą.
Didžiausią prasmę matau tame, kad atlikti darbai duotų naudą visiems. Ačiū visiems, kurie leidote tai padaryti, kurie prisidėjote prie šių darbų įgyvendinimo ir kurie tai prisimenate. Reiškiu padėką visiems savo kraštiečiams, įsileidusiems mane į savo namus ir leidusiems juos ir jų vaikus fotografuoti.
Tik su jūsų visų palaikymu buvo, yra, bus įmanomi prasmingi ateities darbai.
Mokausi iš savo klaidų ir stengiuosi, kad jų būtų mažiau, nei gerų darbų.
Dėkingas galimybei gyventi, dirbti, kurti ir džiaugtis kartu su Jumis.
Nuoširdžiai Jūsų ir su Jumis
Jonas Lučiūnas