Užjaučiame Kristiną Masiukienę

Nepareis… šnara klevas išvargęs,

nuo besaikio mylavimo vėjų skaudžių.

Kvepia ilgesiu varvantis vaškas

Nepareis, nors išlaukei šimtus vakarų.

,,Tėve mūsų…” šnabždes tyliai mintys

,,Tegul ilsis ramybėj…” vis lūpos kartos

Čia nevaikšto palaimintos viltys,

Virpa žodžiai iš mūsų maldos…

Tik žvakučių liepsna – sielų tiltas,

leis širdim apkabinti brangiausius pečius.

Kur gimtinės smiltim kauburėlis supiltas,

maldai sulenkiu savo kelius…

Nepareis… (Gema F. S.)

   Nuoširdžiai užjaučiame Kristiną Masiukienę netekus mylimos Mamytės Aleksandros Rinkevičienės. 

   Priimk, Viešpatie, jos sielą.

Neringa su šeima

Parašykite komentarą

*

code