Ginta Čepienė: jei turite svajonę, ją būtinai reikia įgyvendinti

2023-09-07

  Viskas gyvenime turi pradžią ir pabaigą. Rodos, tik vakar jauni, kupini vilčių padaryti pasaulį gražesnį, pradedame dirbti, o jau šiandien reikia sustoti, padėkoti kolegoms ir atsisveikinti. Nors dar šįryt ji dirbo – budėjo prie perėjos, vedančios mokinukus į mokyklą, tačiau jau atsisveikina su kolegomis ir visam laikui nusirengs policijos pareigūno uniformą. Šiandien statutinę tarnybą baigia bendruomenės pareigūnė Ginta Čepienė.

  Ginta 1998 metų kovo 2 dieną prisiekė „Tėvynės labui“. Šiandien, kai skaitysite mūsų pokalbį, Ginta, švenčia 60-ies metų sukaktį (būtinai pasveikinkime ją – aut.past.), policijoje dirba paskutinę dieną ir atsisveikina su kolegomis bei tarnyba. Pareigūnė išeina į atsargą, jos bendras stažas vidaus tarnyboje 25 metai 6 mėnesiai ir 6 dienos, tai netrumpas laiko tarpas, įvyko daug ir įvairių pokyčių.

   Ginta išeidama išsineša ne tik nemažą krepšelį gražių prisiminimų, daugybę mylinčių širdžių, bet ir apdovanojimų. Pareigūnės apdovanojimai: III laipsnio pasižymėjimo ženklas „Už nepriekaištingą tarnybą“, III laipsnio atminimo ženklas „Už ištarnautus metus“, vardinė dovana „Už pavyzdingą tarnybą“. Skatinta Vilniaus vyriausiojo policijos komisariato viršininko padėka „Už nepriekaištingą ir pavyzdingą tarnybinių pareigų atlikimą“, ne kartą skatinta vienkartine pinigine išmoka. 2014 metais, dirbant nepilnamečių inspektore, suteikta nominacija „Jaunųjų policijos rėmėjų šerifė“.

   O kur dar garbingos padėkos iš Lietuvos Respublikos Seimo nario, Policijos (Angelų sargų) dienos proga ir Širvintų rajono savivaldybės merės padėkos ir įvertinimai už prevencinį darbą bei socialinių partnerių padėkos.

   Ginta kukli, jai geriausias paskatinimas ir motyvacija – geras žodis. Draugiški, palaikantys, vienas kitam padedantys kolegos labai dažnai duoda kur kas daugiau nei vien tik atlygis ir apčiuopiami laimėjimai. Ginta sako: „Gyvenimas yra toks paprastas, kol mes jo patys nepadarom sudėtingu… “

   Pakvietėme pareigūnę paatvirauti ir prisiminti pirmuosius žingsnius tarnyboje.

– Ginta, kiek suprantu, esate dzūkaitė. Kaip jūs apskritai atsiradote Širvintose?

– Aš nevietinė, „meilės emigrantė“ (paslaptingai šypsosi – aut.past.). Gimiau ir augau Dzūkijoje. 1981 m. baigiau Lazdijų vidurinę mokyklą ir išvykau mokytis į Vilnių. Pirmoji darbovietė buvo Vilniaus tuometiniam „Dainavos” restorane, konditeriniame ceche. Sostinėje susipažinau su savo vyru Juozu, 1985 m. susituokėme,  gimė dukra Donata ir sūnus Giedrius (dabar turintys savo šeimas ir vaikus). 1994 m. rugpjūčio mėnesį persikraustėme gyventi į Širvintas. Vyras Juozas Čepas (buvęs policijos pareigūnas) tais metais buvo paskirtas Širvintų rajono policijos komisariato viršininku.

-Konditerė ir pareigūnė – nieko bendro neturinčios profesijos. Kaip gimė mintis tarnauti būtent vidaus tarnyboje?

– Niekada net sapnuose nesapnavau, kad kada nors dirbsiu pareigūnės darbą. Darbą priešgaisrinėje tarnyboje pasiūlė tuometinis Širvintų priešgaisrinės viršininkas, žinoma ne man tiesiogiai, o per mano vyrą medžioklėje. Vyras Juozas grįžęs iš medžioklės pasakė: eisi dirbti į gaisrinę. Klausimo „Gal nori?” nebuvo. Bandžiau tam priešintis, bet nepavyko. Virpančia iš baimės širdimi, sutikau su siūlymu.

-Kokia buvo tarnybos pradžia?

– Pradžioje mane nukreipė į kiekvieno Lietuvos pareigūno tarnybą nulemiančios Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (SMEK) patikrą. Patikėkit, darbas vidaus reikalų tarnyboje, nebereikalo taip vadinasi „reikalų yra“. Tam, kad būčiau pareigūne, turėjau įdėti pastangų 2003 m. įstojau mokytis į Utenos kolegiją ir 2007 m.sėkmingai baigiau teisės studijas.

-Kada pradėjote tarnauti statutinėje tarnyboje?

– 1998 m. kovo 2 dieną, pradėjau tarnybą Širvintų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje, dispečerės pareigose. Tarnyba puikiame vyriškame kolektyve truko 13 metų, tai yra iki tol, kol šis etatas buvo panaikintas, nes Lietuvoje pradėjo veikti Bendrasis pagalbos centras (112).

 -Kada pradėjote tarnauti policijoje?

– Paskatinta vyro 2011 m. birželio 21 dieną tarnybą pradėjau Vilniaus apkskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariate. Turėdama aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą tikau eiti nepilnamečių reikalų inspektorės pareigas. Oi kiek buvo baimės Jūs net neįsivaizduojate?! „Desantas“ numestas iš dangaus į žemę. Darbas priešgaisrinėje ir policijoje labai skiriasi. Priešgaisrinės dispečerės pareigos buvo suprantamos ir aiškios – reikėjo priimti pranešimus apie kilusį gaisrą ar reikalingą gelbėjimo darbą ir pasiųsti ugniagesius gelbėtojus į įvykio vietą. Kaip aš juokauju: „Gaisrinėje reikėjo tik budėti, o policijoje dar ir dirbti reikia“.

Policijoje kitoks darbo pobūdis, darbas sudėtingesnis, gausybė įstatymų. Geriausi šios specifinės profesijos mokytojai man buvo kolegos, dalinosi žiniomis ir patirtimi. Tuo metu rūpinausi nusikalsti linkusiais nepilnamečiais: „Patiko dirbti su vaikais. Supratau, kad spręsti reikia ne vaikų, bet šeimų problemas“. Dirbant nepilnamečių inspektore su skaudančia širdimi rašydavau protokolus nepilnamečiams už jų padarytus „zbitkus“, administracinės teisės pažeidimus. Buvo ir toks atvejis, kad surašiau protokolą ir pati susimokėjau baudą, labai pagailo vaikinuko, nes buvo prieš Kalėdinis laikotarpis. Ašarojančiam nepilnamečiui paaiškinau, kad įstatymas lieka įstatymu, privalome jo visi laikytis ir nepilnametystė nuo atsakomybės neapsaugo. Kažkaip aš su nepilnamečiais rasdavau bendrą kalbą, kartą važiuojant į Vilnių ir  įlipus į autobusą, per visą autobusą iš galo sušuko vaikinas ,,Ateikit inspektore, yra laisvų vietų! “Vaikai mane net pareigose yra pakėlę (šypsosi-aut,past.) ir dar kokiose 9juokiasi-aut.past.). Kartą mažas berniukas sakė: „ji policininkė, mūsų viršininkė“ (juokiasi-aut.past.)

Man pasisekė, kad 2016 m. per reformą policijos sistemoje buvo sukurta nauja, t.y. bendruomenės pareigūno pareigybė, kur iki savo tarnybos pabaigos atlikau bendruomenės pareigūnės funkcijas, tai apima prevencinę veiklą – švietėjiška teisinė veikla, įvairios akcijos „Būk matomas ir saugus“, „Patyčioms ir smurtui NE“, „Būk budrus“, „Nepilnamečių teisinė atsakomybė“. Darbas su policijos rėmėjais ir jaunaisiais policijos rėmėjais, konkursas „Temidė“. Buvau tarsi „gerosios policininkės“ vaidmenyje, nebereikėjo bausti (šypsosi-aut.past.) Bendroji prevencija buvo mano „arkliukas“, tai informacinė veikla darželiuose, mokyklose, bendruomenėse, tiesiog reikia išgirsti žmogų ir kalbėtis su juo paprastai. Bendruomenės pareigūnės tikslas yra paaiškinti žmonėms, padėti. Bendroji prevencija nukreipta į žinių suteikimą, gyvenimo įgūdžių ugdymą. Aš sakau: „prevencija, tai stabdis, o bet koks įvykis, jau avarija“.

-Dėl ko dažniausiai skundžiamasi policijai??

– Dažnai skundžiamasi dėl vaikų keliamo triukšmo. Kaimynai nenori suprasti, kad vaikai yra vaikai, jie ir bėgioja ir rėkauja, manau, kad tai tikrai nėra tyčia daromas nusižengimas. Nesiliaujantis smurtas artimoje aplinkoje, gaila dažnai ir pasikartojantys įvykiai tose pačiose šeimose. Nuo liepos 1 d. taikoma nauja prevencinė priemonė –  smurto artimoje aplinkoje orderis. Ar tai veiksminga? Nežinau… Vagysčių atveju kalti ir patys žmonės, vis dar nesaugo savo turto: dažnas nerakina durų arba net ir užrakinus duris palieka atidarytą langą ir kopėčias kieme, kuriomis galima įlipti iš išsinešti vertingus daiktus. Pareigūno tikslas – padėti nelaimės ištiktam žmogui.

-Policijos pareigūno darbas itin įtemptas. Kaip ilsitės po darbo tarnyboje?

– Hm… dažnai nemoku atsijungti nuo su darbu susijusių rūpesčių. Geriausia diena, kai niekur nereikia skubėti ir visur suspėju. Visgi didžiausias mano džiaugsmas – anūkai, kurių turiu keturis. Pasivaikščiojimas po mylimas Širvintas ir anūkų krykštavimas man padeda atsipalaiduoti. Dar labai atsipalaidavimui padeda kūno masažas ir veido procedūros. Ačiū mano vaikams, kurie karts nuo karto padovanoja tokį dovanų kuponą 😉

-Idealus laisvalaikis – tai…

– Nueiti į gerą koncertą, spektaklį (tai daryti galiu ir viena) ar tiesiog kavinėje pagurkšnoti kavos. Patinka vaikščioti po Vilniaus Senamiestį, ten atrasti dar nematytų vietų.

-Jei šiandien reikėtų rintis gyvenimo kelią, ar pasirinktumėte policijos pareigūnės?

– Vis dar nežinau, ar pati pasirinkčiau niekieno neparaginta. Darbas ganėtinai sunkus, kiekvienais metais reikia laikyti fizinius normatyvus kaip ir kolegoms vyrams, dailiosios lyties atstovės nuo to neatleidžiamos. Pareigūnui tikrai nėra lengva, kol perpranti darbo specifiką, visus įstatymus. Pareigūno darbas sunkus, bet įdomus ir nenuobodus, nes kiekviena diena nenuspėjama. Man buvo garbė dęvėti pareigūno uniformą. Kai išeisiu į pensiją, bus „tragedija” pakabinti uniformą į spintą ir suvokti, kad nuo šiol bus kitaip, nes iki šiol kiekvieną rytą turėjau kuo apsirengti 😛 Hm…atvirai sakant, neįsivaizduoju, kur galėčiau įsidarbinti išėjus iš darbo policijoje. Išėjusi į atsargą dar daugiau laiko skirsiu anūkams. Vaikai – tai maži stebuklai, mūsų širdyje užimantys daugiausia vietos.

-Ką buvusi pareigūnė pasakytų jaunuoliams, kurie dar tik svajoja apie policininko profesiją?

– Jei turite svajonę, ją būtinai reikia įgyvendinti, nes tik dirbant savo svajonių darbą, gali būti laimingu ir pilnaverčiu žmogumi. Todėl patariu rinktis policininko profesiją – Ginti. Saugoti. Padėti. Tik pagrindinė savybė, renkantis šią profesiją – turėti pašaukimą ir gerbti žmones, su kuriais bendrauji, kurie kreipiasi į tave pagalbos. Taip pat svarbu neteisti žmonių, nežiūrėti į juos iš aukštai. Pareigūnui reikia būti žmogiškam, kantriam, drąsiam, ryžtingam priimant teisingus sprendimus, nebijančiam iššūkių. Tikėti, kad Jūsų darbas svarbus kiekvienam! Noriu tikėti, kad širvintiškiai jaučiasi saugūs savame krašte, nes Širvintos puikus miestas. Džiaugiuosi, kad man pavyko užmegsti ryšį su gyventojais, jie mane atpažįsta, nusišypso, sveikinasi vaikai, jaunuoliai ir senjorai, bet „Namie niekas su manimi nesielgia kaip su žvaigžde“, – šmaikštavo Ginta, namuose didžiausi „direktoriai” anūkai. Policininkės profesija prasminga, atvira ir patraukli. Šiandienos policininkams, jauniems ar įpusėjusiems tarnybą, patariu viltis, kad dirbti Lietuvos policijoje bus vis geriau ir geriau.

-Ko palinkėtumėte savo kolegoms, liekantiems ir toliau ginti įstatymą?

– Kolegoms linkiu Angelo sargo globos, stiprios sveikatos, kantrybės, kad Jų gyvenime būtų daug sėkmingų sumanymų, įdomios veiklos ir širdžiai mielų žmonių! O Širvintų rajono gyventojus raginu būti bendraminčiais – būkite budrūs – nepamirškite atsargumo, pasirūpinkite savo ir savo turto saugumu.

-Ko palinkėtumėte sau?

– Sau?! Lai man kiti ko nors palinki… Nuo šiol būsiu tiesiog Ginta be prierašo bendruomenės pareigūnė 🙂

AČIŪ visiems: kolegoms, socialiniams partneriams, Širvintų krašto gyventojams ir policijos komisariato Facebook sekėjams.

Kviečiu pamiršti, jeigu kas blogai, geriau kalbėkime tiktai gerai 🙂

Dėkui už pokalbį!

Dėkojame Gintai, ne tik bendruomenės pareigūnei, bet ir viso Širvintų policijos komisariato sielai, kuri visada padėdavo, patardavo, pažinojo jaunus ir senus, kuri prisimindavo kiekvieno kolegos gimtadienį ir neužmiršdavo jo pasveikinti net ir „Krašto žiniose”. Ginta, lai pildosi svajonės, juk prieš akis dar tiek gražių akimirkų.

Loading

  1. AČIŪ už labai gražius ir širdžiai mielus komentarus! Myliu Jus visus! Apkabinu ir bučiuoju

  2. Ginta, tavo ir Olesios tandemas visada buvo kažkas nepaprasto, gero, tikro, be susireikšminimų, be pavaidinimų. Merginos, jūs fantastiškos 🙂 Ginta, su jubiliejum 🙂

  3. Asmeniškai neteko bendrauti su Ginta Čepienė, bet didelį įspūdį padarė, kad 2022 metų širvintiškio rinkimuose ji buvo antra (po Mariaus Talučio). PAGARBA

  4. Šiltesnio, mielesnio ir geresnio žmogaus nebuvau sutikusi! Ginta puošė policijos sistema ir buvo daugiau nei puiki pareigūnė, gaila, kad jos nelieka Širvintu policijos gretose 🙁 kuo didžiausios sėkmės ir to tikro tikro poilsio

  5. Nuostabus, šiltas straipsnis!
    Su gimtadieniu, šaunioji pareigūne, mamyte!

  6. Didžiuojamės ir prisidedam prie sveikinimų ❤️ Mamuk, tu NUOSTABI

Komentarai išjungti