Širvintų Bočiai naudojasi organizatorių kūrybingumu ir vėl keliavo. Šį kartą vėl pas kaimynus, Į Lenkijos Mozūriją- atrasti kraštą, kur susitinka gamtos grožis ir istorijos.
Po penkių valandų kelionės vykstame į Mikolaikas – vasaros vandens sporto centrą, dažnai vadinamą „Mozūrijos perlu“ arba Lenkijos Venecija, Miestelis įsikūręs prie didžiųjų Mozūrijos ežerų.
Anot legendos, kai Dievas sukūrė pasaulį, negalėjo atsidžiaugti rezultatu ir laimingas pabučiavo Žemę. Šio bučinio vieta ir yra Mozūrija…Mozūrija vadinama Tūkstančio ežerų kraštu ir tikru buriuotojų ir baidarininkų rojumi, mat šioje teritorijoje tyvuliuoja daugiausia ežerų visoje Lenkijoje. Ežerus jungiančiais kanalais ir upėmis galima nuplaukti šimtus kilometrų ir netgi pasiekti Baltijos jūrą. Ypatingu vandens taku galima plaukioti net dvi savaites nekartojant to paties maršruto. Mozūrija – švariausias šios šalies regionas, ne veltui vadinamas žaliaisiais Lenkijos plaučiais.
Šis kraštas – multikultūrinis kraštas, nes čia gyvena daug tautinių mažumų – lietuviai, ukrainiečiai, vokiečiai, baltarusiai.
Važiuojant link uosto – trumpa ekskursija po miestą. Plaukimas laivu didžiausiame Lenkijoje Sniardvų ežere. Laivas – tik mums. 1,5 valandos romantiškos ramybės. Žavimės aplinka, mojuojame praplaukiantiems jachtomis, išgeriame kavos ar gaivinančių vaisvandenių. Niekur neskubame. Džiaugiamės pabuvimu kartu ir galimybe pabendrauti.
Atvykstame į Ryną. Pamatome buvusią XIV-XV a. kryžiuočių pilį, kurioje, pirmą kartą pas kryžiuočius pabėgęs, prisiglaudė didysis Lietuvos kunigaikštis Vytautas. Anot legendos prieš Žalgirio mūšį šioje pilyje buvo įkalinta Vytauto žmona Ona su vaikais. Pilis kelis kartus buvo paversta kalėjimu, joje buvo biblioteka, muziejus. Dabar čia įsikūręs prabangus viešbutis.
Kitas mūsų pasirinktas aplankyti objektas – už 19 km nuo Gižycko įsikūręs nedidukas Ryno (Ryn) miestelis. Pagrindinis lankytinas objektas – 1377 metais pastatyta kryžiuočių pilis, antra pagal dydį kryžiuočių pilis Lenkijoje. 1881 metais pilis sudegė, po to prasidėjo jos kapitalinė rekonstrukcija. Dabar pilis – privati nuosavybė, joje yra viešbutis ir Mozūrijos kongresų ir poilsio centras. Važinėjant po Mozūriją susidarė įspūdis, kad didžiojoje dalyje išlikusių (tiksliau būtų sakyti – atstatytų kryžiuočių pilių) įsikūrę viešbučiai.
Kitas punktas traukiant tolyn buvo Święta Lipka (Šventaliepė – taip verčiama lietuviškai). Įspūdinga barokinė bažnyčia nuo viduramžių garsėja Šv. Mergelės Marijos apsireiškimu, o turistai dar viliojami „šokančiais” vargonais. Klausėmės vargonų koncerto pilnutėlėje bažnyčioje. Žavėjomės įspūdinga architektų ir dailininkų išmone. Gidas Raimondas po koncerto pasakojo šios šventovės istoriją, stebuklingas galias, papročius. Pavaikščiojome po ypatingai sukurtą aplinką, muziejų, Likome pakylėti.
Jeigu nuosekliai pasakoti, tai šiame miestelyje skaniai papietavome. Buvo iš anksto pasirūpinta kiekvieno skoniu, poreikiais. Ačiū organizatoriams ir gidui.
Paskutinė kelionės stotelė – Vilko irštva arba arba “Vilko guolis“ – Antrojo pasaulinio karo metu buvusi A. Hitlerio būstinė.
Hitlerio bunkeris įtvirtintas tuometiniuose Rytprūsiuose, iš kurio Antrojo pasaulinio karo metais Hitleris vadovavo Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms. Bunkerio statybos buvo įslaptintos, aplinkiniams gyventojams paskleisti gandai, kad čia bus statomas chemijos fabrikas. Bunkerį sudarė 40 gyvenamųjų, ūkinių ir administracinių pastatų, 7 sunkieji ir 40 lengvųjų gelžbetonio bunkerių. Bunkerių aukščiai 6-8 metrų aukščio, iš viršaus apsodinti mišku. Čia buvo atvesta geležinkelio linija, šalia įrengti du aerodromai, telefono ryšys su Berlynu ir fronto linija, prieigos užmaskuotos, aplink esantys miškai – užminuoti: 1945 – 1955 m. tvarkant aplinką čia rasta 54 tūkst. minų. Išminuojant žuvo ne vienas išminuotojas.
Gierložo miške – pagrindiniai Hitleriui apsaugoti paskirties pastatai, tiksliau – likučiai. Dar tiksliau – liudijimai po atviru dangumi, sukeliantys slogutį. Tai – miestas miško pelkėse. Keliavome apie 2 valandas, mintyse fiksavome įspūdžius.
Istorija kraupi, šypsotis nei vienas nenorėjom. Per ketverius metus kiek sukrauta apsaugai: mažieji ir didieji bunkeriai, slėptuvės virš –žmogaus galvos 8 metrai gelžbetonio ir betono, garantavo patikimumą išgyventi. Ir bijoti, bijoti,….
Neliko. Ir kai 1944 metais sprogdino šį „miestą“, žemės drebėjimas buvo jaučiamas už 9 kilometrų.
Tegul tai nepasikartos.
Su daug puikiausių įspūdžių grįžome. Dėkingi organizatoriams ir visiems kelionės bendrakeleiviams už ištvermę, domėjimąsi, draugiškumą, paslaugumą.
Kelionės vadovas Raimondas, iš „Kelionių laiko“ sužavėjo erudicija, žinių gausa, kurios buvo pritaikytos kiekvienam. Nenuobodu, įdomu, daug kas netikėta.
Vairuotojas Aleksandr, iš „Kelionių laiko“ , su savo kolega – saugiai ir kantriai vežė.
Domui Švilpai, pažintinių kelionių vadybininkui, ačiū už parinktą komandą, kokybišką transportą. Linkime sėkmės ir naujų idėjų.
LPS „Bočiai“ Širvintų bendrijos tarybos narė Ona Valančienė
Rašydami komentarą prisiimate visą atsakomybę dėl galimų pasekmių. Komentuokite atsakingai!