Širvintų PGT savaitė: paupyje degė šakos

Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacija apie gaisrus bei atliktus gelbėjimo darbus už laikotarpį nuo 2026-05-20 d. iki 2026-05-26 d.

Pranešame, kad 2026 metais Širvintų rajono savivaldybės teritorijoje kilo 42 gaisrai, atlikta 15 gelbėjimo darbų

            Gaisrai

1. 05.25 gautas pranešimas, kad Širvintos, Paupio g. dega šiukšlės, atvykus degė šakų krūva. Gaisras užgesintas.

Atlikti gelbėjimo darbai

1. 05.20-2026.05.26 Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų pagalbos neprireikė.

Širvintų PGT pareigūnai primena dėl saugaus elgesio prie vandens telkinių

Artėjant šiltajam metų sezonui ir vis daugiau žmonių laiką leidžiant prie ežerų, upių, tvenkinių bei jūros. Širvintų PGT pareigūnai ragina gyventojus nepamiršti saugaus elgesio vandenyje ir prie vandens telkinių taisyklių. Kiekvieną vasarą skaudžios nelaimės nusineša žmonių gyvybes, tačiau daugelio jų galima išvengti laikantis atsargumo ir atsakingai vertinant pavojus.

Maudykitės tik saugiose vietose rekomenduojama maudytis tik oficialiose, prižiūrimose maudyklose, kuriose tikrinama vandens kokybė, dugnas ir yra įrengtos gelbėjimo priemonės. Venkite maudytis:

• nepažįstamuose vandens telkiniuose;
• karjeruose;
• užtvankų, tiltų, prieplaukų ar hidroelektrinių prieigose;
• vietose, pažymėtose draudžiamais ženklais;
• stiprios srovės ar gilaus vandens ruožuose.
• Niekada nešokite į vandenį nežinodami jo gylio – po vandeniu gali būti akmenų, šakų ar kitų kliūčių.

Kada maudytis pavojinga:

• apsvaigus nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;
• perkūnijos metu;
• sutemus ar naktį;
• labai šaltame vandenyje po ilgo buvimo saulėje;
• stipriai pavargus ar prastai jaučiantis.
• Alkoholis – viena dažniausių skendimų priežasčių. Net ir nedidelis jo kiekis silpnina reakciją, koordinaciją ir gebėjimą tinkamai įvertinti pavojų.

Saugus elgesys vandenyje:

• Neplaukite per toli nuo kranto.
• Vaikai prie vandens turi būti nuolat prižiūrimi suaugusiųjų.
• Naudokite pripučiamas ar gelbėjimosi liemenes vaikams ir nemokantiems plaukti.
• Nestumdykite kitų žmonių į vandenį ir nejuokaukite imituodami skendimą.
• Nepersistenkite vertindami savo jėgas – nuovargis vandenyje atsiranda greitai.
• Po ilgo kaitinimosi saulėje į vandenį briskite pamažu.

Maudymosi upėje pavojai upės yra vieni pavojingiausių vandens telkinių dėl:

• stiprios ir nepastovios srovės;
• duobių bei staigių gylio pokyčių;
• slidžių akmenų;
• povandeninių kliūčių ir sūkurių.
• Maudantis upėje:
• neplaukite prieš stiprią srovę;
• nebandykite perplaukti upės nežinodami savo galimybių;
• laikykitės arčiau kranto;
• nešokinėkite nuo tiltų ar krantinių.

Saugus poilsis prie ežero ežerai dažnai atrodo ramūs, tačiau juose taip pat slypi pavojai:

• dumblėtas ar klampus dugnas;
• staigiai gilėjantis vanduo;
• šaltos vandens srovės;
• vandens augalija, galinti apsunkinti judėjimą.
• Įsipainiojus į vandens augalus nereikia panikuoti – stenkitės ramiai judėti atgal ir lėtai išsilaisvinti.

Kaip saugiai plaukioti valtimi plaukiant valtimi ar kita vandens transporto priemone:

• visada dėvėkite gelbėjimosi liemenę;
• neperkraukite valties;
• nesistokite ir nesvyruokite valtyje;
• neplaukiokite apsvaigę;
• stebėkite oro sąlygas ir venkite plaukiojimo audros metu.
• Vaikai valtyje turi būti su liemenėmis viso plaukiojimo metu.

Pavojai jūroje itin klastinga maudytis dėl:

• stiprių bangų;
• atgalinių srovių;
• staiga besikeičiančių oro sąlygų;
• gilaus vandens ir stipraus vėjo.

Pastebėję įspėjamąsias vėliavas paplūdimiuose, laikykitės nurodymų:

• raudona vėliava – maudytis draudžiama;
• geltona – maudytis pavojinga;
• žalia – maudytis saugu.

Jei jus pradėjo nešti srovė, neplaukite tiesiai prieš ją. Plaukite lygiagrečiai krantui, kol ištrūksite iš stiprios srovės zonos.

Ką daryti pradėjus skęsti jeigu pajutote, kad nebegalite išsilaikyti vandenyje:

• nepanikuokite;
• stenkitės išlikti vandens paviršiuje gulėdami ant nugaros;
• mojuokite rankomis ir šaukitės pagalbos;
• taupykite jėgas;
• jei įmanoma, plaukite link kranto įstrižai, o ne tiesiai prieš srovę.
• Panikavimas labai greitai išsekina organizmą ir apsunkina kvėpavimą.

Pamačius skęstantį žmogų:

• Nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112.
• Šaukite aplinkiniams pagalbos.
• Jei įmanoma, paduokite skęstančiajam plūduriuojantį daiktą – ratą, virvę, lentą ar šaką.
• Į vandenį gelbėti žmogaus plaukite tik tuomet, jei mokate tai daryti ir nekeliate pavojaus savo gyvybei.
• Ištraukus žmogų į krantą, patikrinkite kvėpavimą ir prireikus pradėkite gaivinimą.

Gelbėdami kitą žmogų pirmiausia pasirūpinkite savo saugumu – dažnai skęstantysis iš panikos gali įtraukti gelbėtoją po vandeniu. Primename, atsakingas poilsis gelbsti gyvybes

vanduo netoleruoja neatsargumo. Atsakingas elgesys, blaivumas, vaikų priežiūra ir saugumo taisyklių laikymasis gali išgelbėti gyvybę. Saugokite save ir savo artimuosius – tegul vasaros poilsis prie vandens būna saugus ir be nelaimių.

Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ragina gyventojus pasirūpinti priedanga ir pasirengimu namuose

Primename gyventojams, kad pasirengimas galimoms ekstremaliosioms situacijoms prasideda namuose. Atsakingas požiūris į savo ir artimųjų saugumą gali padėti išvengti panikos bei užtikrinti greitesnę reakciją nelaimės atveju.

Gyventojai raginami iš anksto žinoti artimiausią priedangą arba saugią vietą savo gyvenamojoje aplinkoje. Daugiabučiuose tam gali būti pritaikyti rūsiai ar požeminės patalpos, o individualiuose namuose – sustiprintos vidinės erdvės ar rūsiai. Svarbu, kad pasirinkta vieta būtų lengvai pasiekiama ir kuo toliau nuo langų.

Taip pat rekomenduojama namuose turėti būtiniausių priemonių rinkinį: geriamojo vandens, ilgiau negendančio maisto, vaistinėlę, žibintuvėlį, baterijų, telefono įkrovimo priemones bei svarbiausių dokumentų kopijas. Specialistai pataria šeimoms aptarti veiksmų planą – kaip elgtis nutrūkus elektros tiekimui ar ryšiui, kur susitikti ir kaip palaikyti ryšį.

Gyventojai taip pat raginami parsisiųsti ir naudoti mobiliąją programėlę LT72, kurioje pateikiama aktuali informacija apie pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms, rekomendacijos gyventojams bei svarbūs perspėjimai.

Išgirdus oro pavojaus signalą rekomenduojama:

• nedelsiant eiti į artimiausią priedangą arba saugią vietą;
• vengti langų, vitrinų ir atvirų erdvių;
• pasiimti būtiniausius daiktus ir telefoną;
• klausyti oficialios informacijos per radiją, televiziją ar programėlę LT72;
• nepanikuoti ir laikytis atsakingų institucijų nurodymų.

Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai primena, kad pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms nėra baimės ženklas – tai atsakingas rūpestis savo šeimos ir bendruomenės saugumu. Kuo daugiau žmonių bus pasiruošę iš anksto, tuo saugesnė bus visa bendruomenė.

PRIEDANGŲ ALTERNATYVOS INDIVIDUALIŲ NAMŲ GYVENTOJAMS. KAIP PASIRUOŠTI?

Padidinto saugumo patalpa – priedangos požymių turinti patalpa (kambarys), kurioje pasislėpę žmonės bus apsaugoti nuo sprogimo bangos padarinių – skeveldrų, nuolaužų, šukių, kinetinio poveikio, oro pavojaus ar karo veiksmų metu.

PATARIMAI PADIDINTO SAUGUMO PATALPOS VIETOS PARINKIMUI:

• Privalumas jeigu patalpa būtų maksimaliai apsaugota gruntu iš išorės – patirtų mažiausią sprogimo bangos griaunamąjį poveikį;
• Jeigu patalpa yra rūsyje ar žemiau žemės paviršiaus, būtų gerai ją įrengti kuo arčiau laiptų. Žiūrėti, kad iš patalpos būtų kiek įmanoma daugiau evakuacijos kelių – per laiptinę ir per kitas rūsyje esančias patalpas. Priešingoje pusėje nei evakuacijos kelias numatyti avarinį išėjimą – šachtą (NA), pakeltą iki žemės paviršiaus;
• Nesant rūsio ar cokolio, saugiai patalpai gali būti parinkta vieta ir antžeminėje pastato dalyje, svarbu, jog tai būtų tarp laikančių mūrinių ar gelžbetoninių sienų. Pageidautina vietą rinktis kur atstumas tarp laikančių sienų mažiausias ir patalpa neturi išorinių sienų. Taip pat, svarbu, kad sienose nebūtų stiklo. Jeigu vis dėlto saugiausioje vietoje būtų stiklas, tai svarbu būti pasiruošus priemones jų apsaugojimui (detaliau skiltyje ,,Padidinto saugumo patalpos funkcionavimui reikalingi daiktai ir įranga‘‘). Oro pritekėjimo kanalas būtų privalumas;
• Sprogimo banga neturėtų tiesiogiai veikti patalpos sienų – reikėtų patalpos sieną atskirti nuo fasado kitomis sienomis, kurios sulaikytų kinetinę energiją arba atitinkamai parinkti vietą;
• Patalpos durys turi atsidaryti į patalpos išorę, kad sprogimo banga jų neišverstų. Durys turi remtis į sienos konstrukciją visu perimetru;
• Patalpos įėjimo prieigose neturėtų būti konstrukcijų, galinčių užversti patalpos duris;
• Patalpa gali būti naudojama kitai paskirčiai, pvz. kaip pirtis arba kaip sandėliukas, tik reikėtų patalpos neužversti nereikalingais daiktais;
• Įrengus patalpą būtina supažindinti šeimos narius su veiksmų planu: kas bėga slėptis pirmas, kas pasiima augintinį, kas uždaro duris ir pan. Rekomenduotina pasitreniruoti;
• Krizės ar ekstremalios situacijos atveju, turi būti galimybė patalpą greitai atlaisvinti ir prisitaikyti saugiam naudojimui.

REKOMENTUOJAMI DAIKTAI IR ĮRANGA PRIEDANGOJE:

• Moduliniai baldai;
• Sausojo tipo klozetas, užpildomas sorbentu arba pjuvenomis;
  • Įrankių rinkinys keliui iš priedangos prasivalyti ir nuolaužoms pernešti į vietą, kur jos mažiau trukdys;
  • Nešiojami elektros šaltiniai (powerbank‘ai, atsarginiai elementai), gesintuvai, pirmosios pagalbos rinkiniai;
  • Vandens buteliai su vandeniu;
  • Maistas: sausi daviniai, energetiniai batonėliai, džiovinti vaisiai, riešutai, šokoladas;
  • Šiluma: apklotai, miegmaišiai, pagalvės;
  • Šviesa: stacionarūs akumuliatoriniai šviestuvai, prožektoriai, žibintai;
  • Informacija: mobilaus ryšio antena, radijo imtuvas;
  • Higiena: drėgnos servetėlės, popierinis rankšluostis;
  • Sanitarija: šiukšlių maišai;
  • Kita: vienkartiniai indai.

Informacija dėl atvirų durų dienos

Kad visi būtų saugesni, ugniagesiai gelbėtojai kviečia gyventojus šeštadieniais nuo 10 iki 12 val. apsilankyti Širvintų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. Laukiam smalsių ir žingeidžių vaikų, šeimų, jaunimo ir vyresnio amžiaus žmonių. Ugniagesiai pasirengę jums papasakoti, kodėl namuose būtina turėti autonominį dūmų detektorių, kaip prižiūrėti krosnis, elektros instaliaciją, kodėl būtina valyti dūmtraukį, kodėl negalima rūkyti namuose, kodėl svarbu nepalikti degančių žvakių ar ant viryklės verdančio puodo, kodėl būtina įsigyti gesintuvą ir nedegų audeklą.

Lankytojai galės susipažinti su ugniagesių darbo sąlygomis, gaisrine ir gelbėjimo technika, o mažieji turės galimybę pasėdėti gaisriniame automobilyje. Gelbėtojai taip pat paaiškins, kaip pasirengti ekstremaliosioms situacijoms.

Ugniagesiai gelbėtojai tikisi, kad įgytos žinios apsaugos gyventojus nuo skaudžių nelaimių.

Gyventojai į Širvintų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą konsultuotis priešgaisrinės saugos klausimais gali kreiptis:

elektroniniu paštu:             arba               telefonų numeriais:

sirvintos.pgt@vpgt.lt                               0 707 69473

0 707 69474

0 707 69475

PAGD prie VRM

Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos

Širvintų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos informacija